Gyventojams jau grąžinamos II pakopos pensijų fonduose sukauptos lėšos – visi, kurie pateikė prašymus per pirmus tris 2026 m. mėnesius, pinigus atgaus iki balandžio 15 d. Vis dėlto didesnė suma sąskaitoje reiškia ir didesnę riziką – „Urbo“ banko ekspertas sako, kad gyventojai susivilioja tariamai pelningais, bet iš tiesų apgaulingais investavimo pasiūlymais, net jei iš pradžių „grąža“ atrodo didelė.
Tai, kad sukčių grėsmė – reali, rodo ir policijos duomenys: vien per pirmą šių metų balandžio dešimtadienį sukčiai iš lietuvių išviliojo per 550 tūkst. eurų. Viena iš nukentėjusiųjų – 58-erių Šalčininkų gyventoja, mėginusi investuoti pinigus „biržoje“. Įmonės atstove apsimetusi moteris iš jos išviliojo 27,4 tūkst. eurų.
„Kai žmogus gauna didesnę sumą, natūraliai kyla klausimas, ką su ja daryti toliau. Būtent tuo ir naudojasi sukčiai – jie siūlo neva paprastą, greitą ir labai pelningą sprendimą. Tokiais atvejais svarbiausia neskubėti, nes investicinis sukčiavimas šiandien dažnai remiasi ne techniniais triukais, o pasitikėjimo kūrimu ir psichologiniu spaudimu“, – perspėja „Urbo“ banko Pinigų plovimo ir sukčiavimo prevencijos departamento direktorius Irmantas Jasevičius.
Iš pradžių leidžia „uždirbti“, o vėliau prašo pervesti daugiau
„Urbo“ banko atstovas atkreipia dėmesį, kad viena dažniausių investicinio sukčiavimo schemų prasideda nuo nedidelės sumos ir tariamai sėkmingos pradžios.
„Kaip tai veikia? Tarkime, jūs „investuojate“ 1 tūkst. eurų. Jums pateikiami įvairūs grafikai, imituojantys prekybą akcijomis ir rodantys, kaip „sparčiai auga“ jūsų investicija. Neilgai trukus jums sugrįžta dviguba pinigų suma su įspūdinga „investicine grąža“ – gaunate 2 tūkst. eurų. Ir tuomet galvojate – vargu, ar sukčiai pervestų tokio dydžio sumas“, – pasakoja I. Jasevičius.
Pasak jo, leidimas atsiimti pinigus yra viena veiksmingiausių strategijų, nes daugeliu atveju „investuojančiam“ žmogui nebelieka jokių abejonių, nors iš tiesų tai – piramidės principu veikianti apgaulė, kai ankstesnių dalyvių „grąža“ dengiama iš vėliau prisijungusių žmonių pinigų.
„Netrukus asmuo būna raginamas investuoti daugiau, kad pelnas neva išaugtų dar kelis kartus, prašoma mokėti įvairius „mokesčius“, „aktyvavimo įmokas“, kad būtų galima atsiimti tą tariamą pelną. Galiausiai, kai naujų dalyvių srautas sulėtėja, schemos organizatoriai nusprendžia viską baigti ir dingsta su žmonių pinigais
