Minint Finansinio raštingumo dieną, „Paysera“ ekspertai apžvelgia naujausias sukčiavimo tendencijas. Nors Lietuvoje ir pasaulyje fiksuojamas spartus finansinio sukčiavimo atvejų augimas, o nusikaltėlių arsenalą papildė dirbtinis intelektas (DI), efektyvi prevencija duoda rezultatų. Pastebima prieštaringa tendencija: duomenų vagysčių (angl. phishing) atakų skaičius 2026 m. I ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, išaugo beveik dvigubai, tačiau gautų užklausų grąžinti pinigus dėl sukčiavimo „Paysera“ tinkle sumažėjo net 57 proc.
Investicinis sukčiavimas ir tušti pažadai
„Paysera“ Pinigų plovimo prevencijos departamento vadovė Toma Bingelienė pabrėžia, kad investicinis sukčiavimas išlieka viena pavojingiausių formų, atnešančių didžiausius nuostolius.
„Tikėdami lengvu uždarbiu, klientai perveda lėšas visiškai nepažįstamiems asmenims, net nesusimąstydami, kad už profesionaliai atrodančių grafikų slepiasi tuštuma. Panašiai veikia ir netikros paskolos: žmonės sumoka „administravimo“ mokesčius, tačiau vos lėšos pasiekia sukčius, bendravimas nutrūksta“, – sako T. Bingelienė. Ekspertės teigimu, itin skaudus išlieka ir pakartotinis sukčiavimas, kai į nukentėjusius asmenis kreipiasi tariami teisininkai, žadantys padėti susigrąžinti prarastus pinigus, tačiau iš tiesų spendžia naujas pinkles.
Netikri darbai ir išankstiniai mokesčiai – populiariausia schema
Pasak ekspertės, šiuo metu net 50 proc. visų nustatytų sukčiavimo atvejų sudaro glaudžiai susiję mechanizmai – netikrų darbo pasiūlymų (angl. job scam) ir išankstinio mokesčio (angl. advance fee scam) schemos. Abi jos išnaudoja žmonių finansinius poreikius bei viltį greitai užsidirbti.
„Netikrų darbų atveju sukčiai skelbia patrauklius skelbimus, o vėliau reikalauja sumokėti už tariamai privalomus mokymus ar įrangą. Išankstinio mokesčio schemose principas identiškas: siūloma paskola ar prizas, tačiau pirma reikalaujama sumokėti administracinius mokesčius. Gavę mokėjimą, sukčiai dingsta“, – paaiškina T. Bingelienė. Jos teigimu, būtent stiprinama prevencija šiose srityse leido pasiekti bendrą 57 proc. grąžinimo užklausų mažėjimą.
Dirbtinis intelektas trina ribą tarp tiesos ir klastotės
DI plitimas leidžia nusikaltėliams per kelias minutes suklastoti dokumentus, kurie tampa beveik neatpažįstami. „Paysera“ generalinė direktorė Justina Šidlauskienė pastebi, kad technologijos nusikaltėlių rankose virsta įrankiu, dėl kurio vartotojams darosi vis sunkiau atskirti autentišką informaciją nuo manipuliacijos.
„Nors DI leidžia sukčiams klastoti dokumentus su neįtikėtinu tikslumu, mes tai priimame kaip technologinę dvikovą. Prieš nusikaltėlių algoritmus pasitelkiame dar pažangesnes, DI pagrindu veikiančias atpažinimo sistemas. Investuojame į sprendimus, kurie identifikuoja subtiliausias, žmogaus akiai nebepastebimas klastotes, kad klientų saugumas būtų žingsniu priekyje“, – teigia J. Šidlauskienė.
Ekspertai rekomenduoja gavus įtartiną pranešimą ar skambutį patiems susisiekti su įmone oficialiuose kanaluose nurodytu telefonu, o ne naudoti žinutėje pateiktas nuorodas ar kontaktus.
