Nors gali atrodyti prieštaringa, kad fizinis aktyvumas padeda kontroliuoti bronchinę astmą, iš tiesų reguliarus judėjimas yra vienas veiksmingiausių būdų mažinti jos paūmėjimų dažnį. Kartu jis gali palengvinti ir tokius simptomus kaip dusulys, kosulys ir švokštimas. Apie tai, kas lemia astmos paūmėjimus ir kaip dar pacientai gali pagerinti savo savijautą, pasakoja Radviliškio šeimos klinikos „Meliva“ (anksčiau – „InMedica“) šeimos gydytoja Dovilė Banaitytė.
„Bronchinė astma – tai lėtinė uždegiminė bronchų liga, pasireiškianti pasikartojančiais priepuoliais, kurių metu pacientą vargina dusulys, kosulys, švokštimas ar spaudimo pojūtis krūtinėje. Simptomai dažniausiai sustiprėja naktį arba paryčiui, o ligos sunkumas gali labai skirtis – nuo lengvos iki sunkios formos, todėl ir gyvenimo kokybę ji veikia skirtingai“, – aiškina šeimos gydytoja.
Astmos išsivystymą lemia tiek genetiniai, tiek žalingi aplinkos veiksniai. Didelę reikšmę turi paveldimumas, kontaktas su alergenais bei įvairios infekcijos. Ne mažiau svarbūs ir tabako dūmai, netinkami mitybos įpročiai bei nutukimas. Vis dėlto net ir nustačius diagnozę, didžiausiu iššūkiu dažnai tampa ne pati liga, o jos kontrolė kasdienybėje.
„Pacientams dažnai sunku išvengti aplinkoje esančių dirgiklių, kurie lemia simptomų pasikartojimą ir ligos paūmėjimus. Tai žiedadulkės, gyvūnų, ypač auginamų namuose, epidermis, namų dulkių erkės, grybeliai. Taip pat įtakos turi oro tarša, lakios dirginančios medžiagos, neretai sutinkamos darbo aplinkoje. Astmos priepuolius gali išprovokuoti ir stiprūs kvapai, fizinis krūvis, psichologinė įtampa“, – dalinasi šeimos gydytoja.
Pacientams, susiduriantiems su šiais veiksniais, dažniau prireikia didesnių medikamentų dozių, progresuoja kvėpavimo takų pažeidimai ir didėja kvėpavimo takų infekcijų rizika.
Užsitęsęs priepuolis išduoda ligos paūmėjimą
Astma neretai paveikia ne tik fizinę, bet ir emocinę žmogaus savijautą. Pacientai pastebi, kad blogėja fizinio krūvio tolerancija – tampa sunkiau judėti, atlikti kasdienius darbus, o naktiniai simptomai trikdo miegą. Ilgainiui tai sukelia nuovargį, mažina darbingumą ir bendrą gyvenimo kokybę.
„Nepaisant to, dalis pacientų nevengia provokuojančių veiksnių, toliau rūko ar per dažnai naudoja greito poveikio inhaliatorius vietoje nuolatinio gydymo. Taip pat neretai delsia kreiptis į gydytoją, nors simptomai akivaizdžiai blogėja“, – pastebi D. Banaitytė.
Artėjantį astmos paūmėjimą dažniausiai išduoda stiprėjantys simptomai ir didėjantis greito poveikio inhaliatoriaus poreikis. Tokiu atveju svarbu kuo greičiau nutraukti kontaktą su galimu dirgikliu ir pavartoti gydytojo paskirtą inhaliatorių. Kartais gali padėti ir ramus, kontroliuojamas kvėpavimas. „Jei kvėpavimas tampa labai apsunkintas, darosi sunku kalbėti ar pamėlsta lūpos, svarbu nedelsiant kviesti greitąją pagalbą. Tokios būklės gali būti pavojingos gyvybei“, – įspėja šeimos gydytoja.
Astmą galima kontroliuoti
Net ir sergant astma galima gyventi visavertį gyvenimą, svarbiausia suprasti savo ligą ir išmokti ją valdyti. „Nors astma nėra išgydoma, tinkamai ją kontroliuojant galima ženkliai sumažinti priepuolių dažnį ir pagerinti gyvenimo kokybę. Tam būtina reguliariai vartoti paskirtus vaistus, vengti rizikos veiksnių ir laiku reaguoti į pirmuosius paūmėjimo požymius“, – pabrėžia D. Banaitytė.
Pasak šeimos gydytojos, sergantiesiems geriausia nerūkyti ir vengti aplinkos, kurioje yra cigarečių dūmų, reguliariai vėdinti patalpas, prireikus naudoti oro valytuvus. Taip pat svarbu rūpintis kokybišku miegu, valdyti stresą, palaikyti fizinį aktyvumą bei atlikti kvėpavimo pratimus. Subalansuota mityba ir kūno svorio kontrolė, ypač turint antsvorio, taip pat gali padėti palengvinti ligos simptomus.
„Svarbu suprasti, kad ne visų provokuojančių veiksnių pavyksta išvengti, todėl paūmėjimai gali pasireikšti net ir laikantis gydymo plano. Vis dėlto nuolatinė priežiūra ir reguliarūs apsilankymai pas šeimos gydytoją leidžia geriau kontroliuoti ligą ir sumažinti jos poveikį kasdieniam gyvenimui“, – sako Radviliškio šeimos klinikos „Meliva“ šeimos gydytoja D. Banaitytė.
Net ir lengvos formos ligos atveju profilaktiškai pravartu tikrintis bent 2–3 kartus per metus, o pablogėjus savijautai, kreiptis pagalbos nedelsiant.
