Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenys rodo, kad 2026 m. pirmąjį ketvirtį finansiniai sukčiai iš gyventojų ir įmonių siekė išvilioti 10,8 mln. eurų. Nors finansų įstaigoms pavyko sustabdyti didžiąją dalį šių lėšų, realūs gyventojų nuostoliai siekė apie 3,7 mln. eurų.
Per pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje užfiksuotas 3 261 sukčiavimo atvejis, tačiau didelę dalį finansinės žalos pavyko suvaldyti. Finansų įstaigos sustabdė 6,7 mln. eurų sukčių bandytų išvilioti lėšų – apie 74 proc. visos pasikėsintos sumos.
„Matome, kad sukčiavimo mastas išlieka stabiliai aukštas.Sukčiai vis dažniau orientuojasi ne į kiekybę, o į didesnės vertės operacijas ir įtikinamesnes socialinės inžinerijos schemas“, – sako Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro direktorė Eglė Lukošienė.
Kaip ir ankstesniais metais, daugiausia atvejų sudarė suklastotos SMS arba el.laiškai (angl. phishing) tipo sukčiavimai – suklastoti SMS pranešimai ir el. laiškai. Per pirmąjį ketvirtį jų užfiksuota 1 348, arba apie 41 proc. visų atvejų. Tarp dažniausiai pasitaikančių tipologijų taip pat išliko avansiniai mokėjimai ir investicinis sukčiavimas.
Vis dėlto didžiausią finansinę žalą ir toliau lemia tikslinės sukčiavimo schemos. Viena pavojingiausių schemų išlieka telefoninis sukčiavimas – nors tokių atvejų užfiksuota santykinai nedaug, vidutinė išviliota suma siekė 8,4 tūkst. eurų. Kita ne mažiau pavojinga tikslinė sukčiavimo schema – susirašinėjimo el. paštu perėmimas: vieno atvejo atvejais vidutinė žala viršijo 57 tūkst. eurų.
„Šiandien sukčiavimas remiasi ne tik technologiniu sudėtingumu, o ir gebėjimu manipuliuoti žmogaus emocijomis – skubos jausmu, baime, pasitikėjimu ar įpročiu greitai reaguoti. Dėl to net ir atsargūs žmonės gali tapti aukomis“, – teigia E. Lukošienė.
Centro duomenimis, apie 95 proc. visų sukčiavimo atvejų ir toliau sudaro atvejai, nukreipti prieš fizinius asmenis, tačiau taikiniu tampa ir juridiniai asmenys. Ekspertai pastebi, kad įmonės susiduria ne tik su tradicinėmis schemomis, tokiomis kaip netikro vadovo sukčiavimas ar el. pašto perėmimas, bet ir su masinėmis socialinės inžinerijos atakomis.
Pasak E. Lukošienės, reikšmingą vaidmenį mažinant sukčiavimo žalą ir toliau atlieka finansų įstaigų prevencinės priemonės, operacijų stebėsena bei visuomenės švietimas.
