Europos jaunųjų ūkininkų taryba CEJA pastaruoju metu aktyviai dalyvauja svarbiausiose Europos Sąjungos diskusijose dėl būsimos Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) po 2027 metų, jaunųjų ūkininkų finansavimo, klimato rizikų valdymo bei kartų kaitos žemės ūkyje.
Vienu svarbiausių pastarojo laikotarpio pasiekimų tapo Europos Parlamento pagrindinių pranešėjų pritarimas siūlymui net 10 proc. būsimojo BŽŪP biudžeto skirti jauniesiems ūkininkams. Šis sprendimas laikomas reikšmingu žingsniu stiprinant jaunųjų ūkininkų įsikūrimo paramą, ūkių perėmimo priemones, investicines galimybes bei kartų kaitos politiką visoje Europos Sąjungoje.
ŽŪR vicepirmininkas, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos valdybos narys Vytenis Grigas, kuris aktyviai aktyviai dalyvauja CEJA veikloje, pabrėžia, kad šiandien Europa susiduria su itin rimtu kartų kaitos iššūkiu.
„Jaunųjų ūkininkų skaičiaus mažėjimas Europoje tampa ne tik žemės ūkio, bet ir strateginio maisto saugumo klausimu. CEJA nuosekliai siekia, kad būsimoje Bendrojoje žemės ūkio politikoje jaunieji ūkininkai būtų matomi ne kaip papildoma priemonė, o kaip vienas svarbiausių Europos žemės ūkio prioritetų. 10 proc. CAP biudžeto skyrimas jauniesiems ūkininkams būtų istorinis sprendimas, kuris realiai sustiprintų ūkių perėmimą, investicijas ir kaimo gyvybingumą“, – sako V. Grigas.
Europos Parlamento Žemės ūkio komitete (AGRI) pristatytas tyrimas dėl kartų kaitos atskleidė neraminančias tendencijas – jaunųjų ūkininkų iki 35 metų skaičius Europos Sąjungoje nuo 2010 iki 2023 metų sumažėjo net 47 proc. Pagrindine kliūtimi jaunimui įvardijama sudėtinga prieiga prie žemės bei nepakankamos finansinės galimybės perimti ar kurti ūkius.
CEJA taip pat aktyviai dalyvauja diskusijose dėl klimato kaitos poveikio žemės ūkiui ir ūkių atsparumo stiprinimo. Informaliame AGRIFISH ministrų susitikime Kipre daug dėmesio skirta klimato rizikų valdymui, krizių prevencijai bei investicijoms į ūkių prisitaikymą prie besikeičiančių aplinkos sąlygų.
Pasak V. Grigo, šiuolaikinis ūkininkavimas tampa vis labiau priklausomas nuo geopolitinių, ekonominių ir klimato veiksnių.
„Jaunajai kartai reikia ne tik paramos įsikūrimui, bet ir aiškių ilgalaikių saugumo garantijų. Klimato rizikos, energijos kainų svyravimai, geopolitiniai sukrėtimai šiandien tampa kasdieniais iššūkiais ūkininkams. Todėl būtina stiprinti rizikos valdymo instrumentus, investuoti į klimato adaptaciją ir užtikrinti stabilias ūkininkavimo sąlygas“, – pažymi ŽŪR vicepirmininkas.
CEJA daug dėmesio skiria gyvulininkystės sektoriaus ateičiai, Europos strateginei autonomijai trąšų srityje bei tarptautinės prekybos klausimams. Organizacija pabrėžia, kad Europos Sąjunga turi išlaikyti konkurencingą vietinę maisto gamybą, mažinti priklausomybę nuo importo ir stiprinti ūkių atsparumą.
Anot V. Grigo, dabartinės diskusijos aiškiai rodo, kad būsima Europos žemės ūkio politika bus orientuota į kartų kaitą, maisto saugumą, ūkių atsparumą bei tvarią gamybą.
„Europos žemės ūkio ateitis neatsiejama nuo jaunų žmonių noro likti kaime ir kurti modernius ūkius. Jei norime stiprios ir konkurencingos Europos, turime šiandien investuoti į jaunąją ūkininkų kartą“, – teigia V. Grigas.
