Susisiekimo ministras Juras Taminskas kartu su Latvijos ir Estijos kolegomis Taline pasirašė memorandumą, kuriuo sutarė stiprinti šalių bendradarbiavimą autonominio transporto plėtros srityje.
„Autonominis transportas pasaulyje vystosi labai sparčiai, todėl mūsų tikslas, kad Lietuva ir visas Baltijos regionas ne vytųsi pokyčius, o būtų tarp juos kuriančių lyderių. Siekiame kartu su kaimynais dalintis patirtimi, testuoti inovacijas realiomis sąlygomis“, – sako susisiekimo ministras J. Taminskas.
Pasak ministro, memorandumo pasirašymas leis stiprinti Baltijos regiono šalių bendradarbiavimą, kuriant tarpvalstybinę bandomąją aplinką autonominių transporto priemonių bandymams, ir diegti jas realiomis sąlygomis, taip pat keistis su sauga susijusiais duomenimis.
Tikimasi, kad šis susitarimas prisidės prie nuoseklaus ir investicijoms palankaus autonominio judumo reguliavimo formavimo, skatins inovacijas ir didins Lietuvos transporto sektoriaus konkurencingumą.
Ministras J. Taminskas su Estijos infrastruktūros ministru Kuldaru Leisu ir Latvijos susisiekimo ministru Ačiu Švinka taip pat aptarė europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projekto eigą, „Via Baltica“ magistralės plėtrą link Latvijos ir Estijos bei kitus bendrus projektus.
„Rail Baltica“ ir „Via Baltica“ yra prioritetiniai projektai, todėl Baltijos šalims svarbu koordinuoti veiksmus ir užtikrinti dar glaudesnį bendradarbiavimą. Tai ypač aktualu tiek dėl platesnių keleivių ir krovinių vežimo galimybių, tiek dėl viso regiono saugumo“, – teigia J. Taminskas.
Lietuva aktyviai siekia didesnio europinio finansavimo strateginiams transporto projektams, užtikrinsantiems spartesnę integraciją į Europos transporto tinklą ir pagerinsiantiems karinio mobilumo jungtis su Europa.
Tikimasi, kad artėjantis Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai 2027 m. taps reikšmingu postūmiu stiprinant Baltijos šalių balsą derybose dėl kito ilgalaikio 2028–2034 m. ES biudžeto.
Lietuva šiuo metu įgyvendina „Rail Baltica“ europinės vėžės statybas 114 km ruože tarp Kauno ir Panevėžio, artimiausiais metais statybos darbai spartės Kauno ir Panevėžio rajonuose.
Jau rekonstravus 40 km „Via Baltica“ atkarpą nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos, likusios dalies nuo Kauno iki Latvijos sienos atnaujinimą planuojama pradėti 2030 m., užsitikrinus papildomą ES finansavimą.
