Seimas nusprendė iš naujo svarstyti Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos vetuotą naujos redakcijos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymą.
Šį teisės aktą Seimas priėmė 2026 m. gegužės 7 d. Jame įtvirtinta, kad „laivams su branduolinėmis jėgainėmis ir branduoliniu ginklu įplaukti į uosto teritoriją draudžiama, išskyrus atvejus, kai tai neprieštarauja nacionalinio saugumo interesams“.
Šalies vadovas įstatymą vetavo. Respublikos Prezidento dekrete pažymima, kad „Lietuvos Konstitucijos 137 straipsnyje yra įtvirtinta, kad „Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių“. Konstitucijoje numatytas draudimas Lietuvos Respublikoje būti masinio naikinimo ginklams yra absoliutaus pobūdžio ir neturintis jokių išimčių“.
„Reiktų pažymėti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 137 straipsnyje yra įtvirtinta vienareikšmiška ir labai aiški nuostata, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių, Konstitucijoje numatomas draudimas Lietuvos Respublikos teritorijoje būti masinio naikinimo ginklams yra absoliutaus pobūdžio ir neturi jokių išimčių“, – pristatydamas G. Nausėdos veto sakė Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas Ramūnas Dilba.
Respublikos Prezidentas siūlo pakeisti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 7 straipsnio 6 dalį ir nustatyti, kad laivams su branduoliniu ginklu įplaukti į uosto teritoriją būtų draudžiama. Laivams su branduolinėmis jėgainėmis įplaukti į uosto teritoriją būtų draudžiama, išskyrus atvejus, kai tai neprieštarauja nacionalinio saugumo interesams.
Numatoma, kad įstatymas įsigaliotų liepos 1 d.
Už siūlymą svarstyti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymą (projektas Nr. XVP-1165GR) iš naujo balsavo 104 Seimo nariai, už siūlymą laikyti įstatymą nepriimtu – trys parlamentarai. Grąžintas įstatymas iš naujo bus svarstomas Teisės ir teisėtvarkos komitete. Galutinis balsavimas dėl šio klausimo Seimo posėdyje numatomas gegužės 21 d.
