Ar žmogaus protas yra tik smegenų veikla? Ar sąmonė gali egzistuoti be kūno? Kodėl dirbtinis intelektas (DI) gali atrodyti mąstantis, tačiau vis dar neturi to, ką vadiname žmogiškuoju patyrimu?
Tokie klausimai skambėjo Vilniaus universiteto (VU) diskusijų klubo renginyje, vykusiame Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Pokalbyje dalyvavo Italijos nacionalinio sveikatos instituto mokslininkas prof. Igoris Branchi, Freiburgo universiteto psichiatras ir tyrėjas prof. Clausas Normannas, VU Filosofijos fakulteto profesorius Kristupas Sabolius ir VU Matematikos ir informatikos fakulteto docentas Linas Petkevičius. Diskusiją moderavo VU Gyvybės mokslų centro doktorantė Ieva Šiugždaitė.
Renginio pradžioje I. Šiugždaitė prisipažino, kad sąmonės ir proto tema pasirinkta neatsitiktinai – būtent šias dėl savo abstraktumo sunkiai apibrėžiamas sąvokas iki šiol bandoma suprasti ir apibrėžti.
„Mes vis dar nežinome, kas yra sąmonė. Turime daugybę žodžių jai apibūdinti, tačiau pats reiškinys vis dar slysta iš rankų“, – sakė ji.
Vieno žodžio, reiškiančio protą, neužtenka
Diskusijoje kalbėjęs prof. C. Normannas atkreipė dėmesį į paradoksą: net pats žodis protas skirtingose kalbose neturi tikslaus atitikmens.
„Vokiečių kalboje nėra vieno žodžio, kuris tiksliai reikštų protą. Galime vartoti „Geist“, kuris artimas dvasiai ar protui, galime sakyti „Verstand“, reiškiantį intelektą ar racionalumą, galime kalbėti apie sąmonę. Tačiau nė vienas iš jų iki galo neatitinka šios sąvokos
