Dirbtinis intelektas jau keičia darbuotojų atranką, atlygio sistemas ir kasdienius personalo procesus, tačiau žmonių išteklių specialistų jis nepakeis. Gegužės 20 d. minint Tarptautinę personalo profesionalų dieną, KTU mokslininkė ir verslo atstovės pasakoja, kodėl ši profesija šiandien tampa dar svarbesnė.
Kai ieškote darbo, norite keisti karjeros kelią ar vis dėlto išdrįstate pasiaiškinti paaukštinimo ar atlygio padidinimo galimybes – visais šiais atvejais kalbatės su organizacijų žmonių išteklių valdymo vadovais bei specialistais, kitaip tariant – žmonių išteklių valdymo profesionalais.
Ir nors šiuo metu socialinė žiniasklaida mirga pranešimais, jog „algoritmai samdo darbuotojus, pokalbių robotai konsultuoja darbo klausimais, o automatizacija sparčiai keičia darbo sutarčių sudarymo-nutraukimo procesą“, realybė yra kur kas paprastesnė: dirbtinis intelektas neturi šansų pakeisti personalo vadovų.
Tuo įsitikinusi Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) Žmonių išteklių vadybos studijų programos profesorė Živilė Stankevičiūtė.
„Skirtingi šaltiniai nurodo, jog tikimybė, kad robotai bei dirbtinis intelektas pakeis žmonių išteklių valdymo vadovus, yra labai maža, pavyzdžiui, skaičiuoklė willrobottakemyjob (https://willrobotstakemyjob.com) ją įvardija kaip 34 proc. Žmonių išteklių vadovo profesija reikalauja sudėtingo problemų sprendimo, kūrybiškumo ir stiprių tarpasmeninių įgūdžių; būtini puikūs derybiniai, įtikinėjimo įgūdžiai bei galiausiai reikalingi originalūs sprendimai ir pagalba bei rūpestis kitais. Visa tai ir lemia mažą automatizavimo tikimybę“, – sako KTU mokslininkė.
Švenčiant Tarptautinę personalo profesionalų dieną, kyla klausimas – kokia yra jų darbo kasdienybė, su kokiais pozityviais aspektais ir iššūkiais jie susiduria. Bendrovės „Littelfuse“ personalo vadovė Lietuvai ir Europai Dovilė Jakubauskienė teigia, jog šiandien personalo vadovas gyvena pokytyje, kuris niekada nesibaigia.
„Tai tuo pačiu metu ir džiugu, ir yra iššūkis. Džiugu, kad turime galimybę (bei būtinybę) nuolat mokytis, dalytis patirtimi, privalome išeiti iš komforto zonos, rasti sprendimus pakankamai sudėtingose situacijose. Iššūkis, kad žmonės, savo prigimtimi, natūraliai priešinasi pokyčiams, o žmonių išteklių vadovas, pats būdamas žmogus, turi padėti verslui bei žmonėms prisitaikyti. O tai ne visada yra paprasta“, – sako ji.
Nuo atlygio skaidrumo iki darbuotojų lūkesčių
KTU mokslininkės Ž. Stankevičiūtės teigimu, pasauliniu mastu galima išskirti tris esmines iššūkių, su kuriais susiduria žmonių išteklių valdymo profesionalai, grupes, t. y. technologijų nulemtus, ekonominius bei darbo jėgos pokyčių iššūkius.
„Kalbant apie technologijas, „McKinsey & Company“ pabrėžia, jog technologijų diegimas skatina organizacijas iš naujo apibrėžti procesus bei permąstyti, kaip darbai ir atskiros funkcijos galėtų būti atliekami“, – sako ji.
Pasak jos, nors dirbtinis intelektas transformuoja personalo valdymą automatizuodamas administracines rutinines užduotis, gerindamas talentų paiešką ir teikdamas duomenimis pagrįstas įžvalgas, kurios padeda gerinti darbuotojų patirtis, vis dėlto etikos, duomenų saugumo bei atsakomybės klausimai kelia audringas diskusijas ir tampa prioritetiniais. Ir čia labai svarbu teisingai sudėlioti akcentus ir priimti teisingus sprendimus.
„Žmonių išteklių valdymo profesionalai raginami vadovautis į žmogų orientuotu požiūriu (angl. human-centric approach), o ne į technologijas orientuoto požiūrio (angl. tech-focused approach), nes konkurencinį pranašumą šiandien vis mažiau lemia technologijų išskirtinumas ir vis labiau – gebėjimas ugdyti žmogiškąjį pranašumą. Technologijas, ypač paplitusias, galima atkartoti, o žmonių – ne. Žmonės kuria konkurencinį išskirtinumą per sisteminį mąstymą, gebėjimą prisitaikyti, kūrybiškumą ir sprendimų priėmimą neapibrėžtumo bei pokyčių sąlygomis. Dirbtinis intelektas galėtų būti panaudotas siekiant suderinti žmonių gebėjimus ir technologijų algoritmus“, – teigia KTU profesorė.
Daro įtaką ir geopolitika
Geopolitinis neapibrėžtumas ir ekonominiai iššūkiai taip pat daro įtaką žmonių išteklių valdymo profesionalų veiklai: reikia spręsti darbuotojų lankstumo ir perkvalifikavimo, talentų išlaikymo ir darbuotojų gebėjimo veikti neapibrėžtumo sąlygomis klausimus, nes verslo išlikimas rinkoje reikalauja prisitaikyti prie kintančių sąlygų, planuoti darbo jėgos poreikius ir valdyti kaštus.
Bendrovės SERFAS Personalo ir bendrųjų reikalų vadovė Sigita Butkienė dalijasi, jog per 25 darbo personalo vadyboje metus matė nemažai krizių, visada trūko gerų specialistų, visada buvo „per maži“ atlyginimai.
„Bet visada buvo viltis, kad padirbėsime sunkiau, ką nors sugalvosime ir išeitį rasime. Dabartinė demografinė situacija ir politika dėl darbo imigrantų kvotų sukelia didžiulę įtampą, kai katastrofiškai trūkstant visų sričių darbuotojų išsikreipia darbo rinka. Šios situacijos greito ir stebuklingo pagerėjimo nesimato, todėl teks priiminėti dar daugiau nestandartinių sprendimų ir išradinėti tai, apie ką prieš dvejus metus gal net nepagalvojome“, – sako verslo atstovė.
Iššūkius kelia ir Z karta
KTU profesorės Ž. Stankevičiūtės teigimu, iššūkius kelia ir kintantys darbuotojų lūkesčiai, Z kartos atėjimas į darbo rinką, darbo jėgos senėjimas bei nauji technologijomis grįsti darbo modeliai.
„Žmonių išteklių valdymo profesionalai sprendžia darbo prasmingumo atskleidimo, darbuotojų įsitraukimo, emocinės sveikatos bei atsparumo stiprinimo klausimus. Iš esmės tai ir nuodėmklausys, ir psichologas, ir santykių ar mados ekspertas“, – teigia ji.
Bendrovės „Kodema“ personalo vadovės Renatos Papartės nuomone, iššūkių kelia ir kvalifikuotų gamybos darbuotojų paieška bei kasdienis darbas su įvairiomis darbuotojų situacijomis ir emocijomis, kuriose reikia ne tik profesionalumo, bet ir empatijos. Jos teigimu, personalo vadovas turi išlaikyti balansą tarp darbuotojų lūkesčių, motyvacijos ir įmonės interesų, o tai ne visada yra lengva ir reikalauja daug kantrybės, lankstumo bei gebėjimo priimti sudėtingus sprendimus.
KTU EVF Žmonių išteklių vadybos magistrantūros studijų programos studentės bei akcinės bendrovės „Smiltynės perkėla“ personalo direktorės Linos Poderienės teigimu, nepaisant to, kad šiuo metu aktyviai ruošiamasi ES atlygio skaidrumo direktyvos įgyvendinimui, vis dėlto didžiausias šio etapo profesinis iššūkis – įmonėje vykstanti reorganizacija.
„Tokiu neapibrėžtumo laikotarpiu mano prioritetu tampa darbuotojų emocinė sveikata ir psichologinis saugumas. Siekiu ne tik išlaikyti darbuotojų įsitraukimą bei vidinę motyvaciją, bet ir per skaidrią vidinę komunikaciją transformuoti nežinomybę į sutelktumą bendriems tikslams“, – akcentuoja ji.
Brandus socialinis dialogas
Žmonių išteklių valdymo profesionalų darbas ne tik reikalauja nuosekliai spręsti keblias situacijas, bet ir suteikia progų pasidžiaugti.
„Visų pirma, profesionalai džiaugiasi dirbtinio intelekto panaudojimo galimybėmis – DI lengvina ne tik kasdienį darbą, mažina biurokratijos, kuri neatsiejama nuo mūsų darbo, kiekį, bet ir leidžia lengviau pasiekti ir kandidatus, ir darbuotojus; padeda juos šviesti, edukuoti, mokyti, jungti“, – teigia S. Butkienė.
R. Papartės teigimu, ji ypač džiaugiasi matydama gerėjančią darbuotojų nuotaiką ir augantį eNPS rodiklį – kai žmonės nori rekomenduoti savo darbovietę kitiems.
„Labai džiugu girdėti darbuotojų grįžtamąjį ryšį, matyti jų įsitraukimą ir tai, kad komandoje formuojasi geras mikroklimatas“, – pabrėžia ji.
Reikšminga tai, jog personalo vadovai vertina ir jaučiasi įkvėpti apčiuopiamų pokyčių, tokių kaip nuoseklus bendrovės vertybėmis grįstos organizacinės kultūros augimas.
L. Poderienės teigimu, labai svarbus personalo pasiekimas yra organizacinė branda, kuri šiandien tiesiogiai atsispindi organizacijos kasdienybėje per kokybišką klientų aptarnavimą ir nuoširdžias keleivių padėkas bei brandų socialinį dialogą (ypač su profesine sąjunga), kuris tapo realiu varikliu, gerinančiu darbuotojų patirtį ir darbo sąlygas.
