2026 m. gegužės 31 d. Seime įvyko NATO Parlamentinės Asamblėjos (NATO PA) pavasario sesijos Gynybos ir saugumo komiteto posėdis.
Krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa posėdyje kalbėjo apie Lietuvos krašto apsaugos finansavimą ir gynybinius pajėgumus.
Viceministras pagrindine grėsme Lietuvai įvardino Rusiją: „Rusija vykdo konvencinį, kartu ir hibridinį karą ir yra grėsmė, kad tas karas bus nukreiptas prieš mus, neaišku kada – po trejų, ketverių, dešimties metų. Mes esame NATO valstybė narė ir akivaizdu, kad turime būti pasirengę kaip galima greičiau šiai grėsmei, turime būti jau dabar pasirengę.“
„Labai svarbu kalbėti apie oro gynybą ir veikti dabar. Rusijos grėsmė nėra kažkur toli horizonte, ji yra čia, taigi jaučiame įtampą ir spaudimą“ – pabrėžė K. Aleksa.
K. Aleksa taip pat akcentavo Lietuvos valstybės siekį iki 2030 m. sukurti pilnai veikiančią diviziją, sustiprinti bendradarbiavimą su NATO. „Mūsų Vyriausybė išsikėlė prioritetus, kad sukurtume pėstininkų diviziją iki 2030–ųjų metų, kuri būtų veikianti, taip pat dirbame su Vokietijos sąjungininkais dėl brigados dislokavimo kitų metų pabaigoje“, – akcentavo viceministras.
Posėdyje K. Aleksa atkreipė dėmesį ir į karinės transformacijos klausimą – dar vieną svarbią temą, apimančią dronus, dirbtinį intelektą ir kitas pažangias technologijas. K. Aleksa NATO PA sesijoje pažymėjo priešakinės gynybos principą – ginti kiekvieną teritorijos dalį.
Viceministro pasisakyme daug dėmesio buvo skiriama oro gynybos temai bei kovai su dronais. Dėl šios grėsmės mūsų regione padažnėjimo pabrėžtas skubių investicijų į sistemas, sensorius, amuniciją bei jų integracijos su NATO pajėgumais būtinumas.
„Jeigu mes neatlaikysime šio iššūkio, jam nepasipriešinsime, nesukursime oro pajėgų, tai pridės papildomų sunkumų, papildomų iššūkių ateityje įgyvendinant ir kitus prioritetus. Visuomenė kelia klausimus, kodėl išleidžiame tiek daug pinigų, jeigu negalime užtikrinti gynybos ir saugumo. Taigi, manau, kad tai iššūkis ne tik Lietuvai, bet ir kitoms rytinio flango šalims“, – kalbėjo viceministras.
Pranešime taip pat kalbėta apie iššūkius, kylančius dėl gynybos pramonės pajėgumų ir šaudmenų trūkumo.
K. Aleksa akcentavo finansavimo svarbą: Lietuva jau skiria apie 5 proc. BVP gynybai ir planuoja ne tik išlaikyti, bet ir didinti šį lygį. Kitos NATO partnerės paragintos didinti išlaidas ir stiprinti bendrus pajėgumus. Galiausiai viceministras priminė paramos Ukrainai svarbą – šios valstybės pergalė laikoma esmine regiono saugumui, todėl Lietuva aktyviai teikia paramą ir siekia plėsti bendradarbiavimą gynybos srityje.
Pranešimą taip pat pristatęs Lietuvos kariuomenės vadas, generolas Raimundas Vaikšnoras supažindino su Lietuvos ginkluotojų pajėgų strateginėmis kryptimis ir pajėgumų plėtra. Jis atkreipė dėmesį į šalies geografinės padėties ypatumus dėl kaimynystės su Kaliningrado sritimi, akcentuodamas, kad dėl šios rizikos būtinas nuoseklus gynybos stiprinimas. Ypač svarbiomis laikomos Suvalkų koridoriaus ir Gotlando salos kryptys, nes krizės atveju jos būtų būtinos NATO pastiprinimui ir logistikai.
Kariuomenės vadas pabrėžė nacionalinės divizijos kūrimo svarbą. Taip pat akcentuotas glaudus bendradarbiavimas su JAV, Pensilvanijos nacionaline gvardija ir Vokietija.
Pasisakyme atkreiptas dėmesys į oro gynybos svarbą ir apsaugą nuo žemai skrendančių objektų ir bepiločių orlaivių. Pabrėžta, jog Lietuva turi ne tik stiprinti turimas sistemas, bet ir ieškoti inovatyvių kinetinių ir nekinetinių apsaugos priemonių.
Kariuomenės vadas priminė, kad vystant gynybos planus svarbu atsižvelgti į kintančių ir besivystančių technologijų diktuojamas sąlygas.
„Inovacijų srityje negalime atsilikti, ypač turint omenyje, kas įvyksta Ukrainoje, kai technologijos sparčiai vystosi. Šiuo metu turime aiškius planus, kai pagerinti savo pajėgumus, jau juos vystome, ieškome skirtingų bepiločių sistemų sprendimų tiek jūroje, tiek sausumoje, tiek ore“, – teigė R. Vaikšnoras.
Po to Gynybos ir saugumo posėdyje NATO PA Gynybos ir saugumo komiteto atstovė Rebecca Patterson ir Hudsono instituto mokslininkė Liselotte Odgaard aptarė NATO pajėgumų stiprinimą Šiaurės flange bei patikimos kolektyvinės gynybos imperatyvą. Apie parlamentų vaidmenį siekiant spartesnės NATO gynybos inovacijų plėtrą ir jų greitą diegimą kalbėjo Transatlantinio gynybos ir saugumo bendradarbiavimo pakomitečio atstovas Rick Larsen (JAV) ir NATO DIANA vyr. prekybos reikalų pareigūnas Ryan Benitez.
Popietinėje posėdžio dalyje NATO PA Gynybos ir saugumo komiteto specialusis pranešėjas Mike Turner ir „RAND Europe“ direktoriaus pavaduotojas James Black pristatė pranešimą „Jūros dugnas ir kosmosas: NATO atgrasymo ir gynybos kompleksinių iššūkių sprendimas“. Roterdamo Erazmo universiteto Viešojo administravimo ir sociologijos katedros tarptautinių santykių profesorius Dr. Michal Onderco ir Ateities saugumo ir gynybos pajėgumų pakomitečio pranešėjas Spyridon Kyriakis kalbėjo tema „NATO pajėgų formavimas ateityje: verbavimas, personalo išlaikymas ir valia kovoti“.
