Sukčiavimo schemos tampa vis labiau rafinuotos, peržengiančios tradicinius įtartinus laiškus ar SMS žinutes. Dabar apgavystės tyko reklamoje socialiniuose tinkluose ar suklastotose interneto svetainėse, todėl ekspertai perspėja, kad rizika paliesti beveik kiekvieną. Nuo šių metų pradžios Lietuvoje sukčių veika žmonės jau prarado beveik 12 mln. eurų.
Pasak Arūno Mickevičiaus, „Bitė Lietuva“ generalinio direktoriaus, nors telefoninių sukčių aukomis dažniausiai tampa vyresni nei 60 metų žmonės, tačiau sukčiai taikosi į visus – nuo skaitmenines technologijas naudojančių senjorų iki jaunimo. Jie išnaudoja žmonių emocijas, skubėjimą ir pasitikėjimą internete matomu turiniu. Siekiant efektyvios apsaugos, reikalingas technologijų, asmeninio budrumo ir institucijų bendradarbiavimo derinys.
Pašnekovas pabrėžia, kad šiuo metu nepakanka ignoruoti vien tik įtartinų SMS žinučių ar skambučių – apgaulės tyko ir socialiniuose tinkluose.
„Žmonės vis dažniau susiduria su profesionaliai sukurtomis reklamomis socialiniuose tinkluose, netikromis elektroninėmis parduotuvėmis ar žinomų įmonių vardu siunčiamais laiškais. Todėl kartais užtenka vos kelių sekundžių – paspausti reklamą socialiniuose tinkluose ar atsidaryti suklastotą svetainę, kad taptume sukčių auka. Nauju didžiuliu iššūkiu tapo ir dirbtinio intelekto (DI) įrankiai, kurie dirbti ar mokyti padeda jau ne tik mums, bet ir pagelbėja sukčiams kurti profesionaliai atrodančius laiškus, reklamas ar net imituoti žmonių balsus“, – pažymi skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė Lietuva“ vadovas.
Sukčiai daro spaudimą
Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis pastebi, kad dalis sukčiavimo schemų šiandien primena ilgai trunkančią manipuliaciją, galinčią tęstis net kelis mėnesius.
„Kalbant apie investicinį sukčiavimą, sukčiai pakankamai ilgai bendrauja, kol pasiekia savo tikslo. Jie nuolat skambina žmogui, siunčia netikrus laiškus su tariamomis investicijų ataskaitomis ir raginimais investuoti dar daugiau pinigų“, – pasakoja R. Matonis.
Tuomet telefoninio sukčiavimo atvejais dažniausiai pakanka vieno ar vos kelių skambučių. Policijos atstovo teigimu, tokiose situacijose sukčiai sąmoningai siekia sukelti žmogui stresą ir neleisti ramiai įvertinti situacijos.
„Žmogui daromas spaudimas, neleidžiama padėti ragelio ar su kuo nors pasitarti, gąsdinama pasekmėmis. Naudojamas netikėtumo faktorius ir bandoma įtikinti sprendimą priimti greitai. Pavyzdžiui, sakoma, kad į žmogaus sąskaitą įsilaužta ir banko IT specialistai turi greitai prisijungti ir viską sutvarkyti. Neva kuo ilgiau delsiama, tuo daugiau pinigų žmogus praras“, – aiškina R. Matonis.
Koją pakiša pasitikėjimas
Psichologė Sonata Vizgaudienė nurodo, kad ar tapsime sukčių aukomis, priklauso ir nuo mūsų emocinės būsenos – apgaulėmis lengvai patiki ne vien tik naivūs, bet ir emociškai jautrūs ar pavargę žmonės.
„Ilgalaikis stresas, nuovargis, gyvenimo krizės ar emocinis išsekimas stipriai sumažina budrumą, todėl vėliau žmogus pats negali patikėti, kaip taip nutiko. Sukčiai labai gerai išnaudoja momentą, kai žmogus yra pavargęs, įsitempęs ar išsigandęs, nes tada kritinis mąstymas natūraliai susilpnėja“, – sako psichologė.
Pasak specialistės, vyresnio amžiaus žmonėms taip pat gali būti sunkiau atpažinti apgaulę, nes jie augo aplinkoje, kurioje buvo natūraliai pasitikima institucijomis.
„Šiandien sukčiavimo schemos tapo itin profesionalios ir labai tikroviškos. Vyresniems žmonėms kartais sunku patikėti, kad kažkas gali apsimesti policijos pareigūnu ar banko darbuotoju“, – aiškina psichologė.
Ji pabrėžia, kad viena svarbiausių taisyklių susidūrus su galimu sukčiavimu – neskubėti priimti sprendimų.
„Sukčių schemos dažniausiai paremtos skubinimu. Žmogui sukuriamas jausmas, kad sprendimą reikia priimti čia ir dabar, todėl svarbiausia taisyklė – sustoti. Kuo daugiau streso ir įtampos jaučiame, tuo labiau turime stabtelėti. Stabtelėjus įsijungia kritinis mąstymas ir natūraliai ateina noras tikrintis informaciją“, – pataria S. Vizgaudienė.
Ekspertai sutaria, kad efektyviausia apsauga nuo sukčių – kritinis mąstymas ir informacijos patikrinimas. Rekomenduojama nutraukti pokalbį kilus abejonėms, neskubėti priimti sprendimų, neatlikti finansinių veiksmų pokalbio metu, tikrinti informaciją oficialiais kanalais ir nespausti nuorodų iš netikėtų žinučių ar reklamų.
