Dirbančiųjų per skaitmenines darbo platformas teisės bus geriau užtikrintos, algoritminis valdymas darbe taps skaidresnis, bus daugiau kontrolės ir apsaugos nuo automatinių sprendimų. Seimo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) teikia suinteresuotoms institucijoms Darbo kodekso ir kitų įstatymų pataisas, kuriomis bus perkeltos ES Platformų direktyvos nuostatos. Per skaitmenines darbo platformas daugiausia dirba pavežėjai, maisto ir siuntinių kurjeriai.
Įstatymų pakeitimais siekiama sudaryti sąlygas teisingai nustatyti platformoje dirbančių asmenų užimtumo statusą (ar jie yra darbuotojai, ar savarankiškai dirbantieji), skatinti algoritminio valdymo skaidrumą ir sąžiningumą, užtikrinti žmogaus atliekamą algoritmų priežiūrą, didesnę saugą ir atskaitomybę.
„Svarbu užtikrinti dirbančiųjų skaitmeninėse platformose teises. Būtina užtikrinti didesnį skaidrumą, žmogaus priežiūrą ir teisę ginčyti algoritminius sprendimus. Siekiame, kad per platformas dirbantys žmonės Lietuvoje jaustųsi saugiau, būtų apsaugoti jų duomenys, užtikrinamos sąžiningos darbo sąlygos“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.
Esama situacija ir problemos
Kai kurie skaitmeninėse darbo platformose dirbantys žmonės susiduria su prastomis darbo sąlygomis ir nepakankama socialine apsauga. Daugeliu atvejų nukenčia fiktyviai savarankiškai dirbantys asmenys, kurių užimtumo statusas neteisingai klasifikuojamas. Tokie darbuotojai neturi nei nacionalinės ar ES darbo teisės apsaugos, nei savarankiškumo ar tvirtesnės padėties darbo rinkoje.
Apskaičiuota, kad ES skaitmeninėse platformose dirba apie 28 mln. žmonių. Manoma, kad 22,5 mln. iš jų yra teisingai klasifikuojami kaip darbuotojai arba savarankiškai dirbantys asmenys (pastariesiems priskiriamas didžioji dauguma). Tačiau 5,5 mln. visų 28 mln. žmonių gali susidurti su neteisingu klasifikavimu. Dėl neteisingo darbo skaitmeninėse platformose statuso klasifikavimo visoje ES priimta daugiau kaip 100 teismo sprendimų ir 15 administracinių sprendimų.
Kai kurie skaitmeninėse platformose dirbantys žmonės patiria tam tikrą kontrolę, nes užduočių paskirstymui, priežiūrai, vertinimui ir išvadų darymui platformos naudoja algoritmus, galinčius jiems daryti poveikį. Šis algoritminis valdymas gali neigiamai veikti kai kurias jų darbo sąlygas ir didinti neteisingo klasifikavimo riziką, nes sudėtingi skaitmeniniai susitarimai gali slėpti subordinaciją ir diskriminaciją.
Skaitmeninėse platformose dirbantys žmonės privalo suprasti, kaip jų elgesys veikia prieigą prie algoritmais nustatomų būsimų darbo galimybių. Galimybė atlikti užduotis turi įtakos jų pajamoms, nepriklausomai nuo užimtumo statuso. Taigi, algoritminio valdymo problemos aktualios tiek darbuotojams, tiek skaitmeninėse platformose savarankiškai dirbantiems asmenims.
SIŪLOMOS NAUJOVĖS
Užimtumo statuso nustatymas. Pirmiausia bus vertinamos faktinės aplinkybės, o ne sutartyje parašytos, nustatant, ar platformoje dirbantis asmuo turi būti laikomas darbuotoju, ar savarankiškai dirbančiu. Tinkamam užimtumo statusui nustatyti bus taikomi Darbo kodekso kriterijai ir papildomi požymiai. Darbo santykių požymiai nustatomi, kai yra pavaldumo požymių ir kai platformoje dirbantis žmogus neturi bent vienos iš šių teisių: 1) pats laisvai pasirinkti, kada teikti šias paslaugas, ar pasirinkti jų kiekį; 2) savarankiškai teikti tretiesiems asmenims tokių pat ar panašių paslaugų; 3) susitarti dėl atlygio dydžio, nes jį vienašaliai nustato skaitmeninė platforma, taip pat susipažinti su paslaugos kaina ir kitomis paslaugos atlikimo sąlygomis. Jeigu žmogus negali naudotis bent viena iš nurodytų teisių, tai rodo platformos kontrolę.
Teisė į duomenų apsaugą. Siūloma drausti platformoms rinkti jautrius, privačius ar su darbu nesusijusius duomenis (pvz., emocinę būklę, pokalbius, duomenis ne darbo metu). Platformos, kurios darbuotojų veiklą vertina ar sprendimus priima naudodamos algoritmus, privalės atlikti poveikio duomenų apsaugai vertinimą.
Teisė žinoti. Skaitmeninės darbo platformos privalės aiškiai informuoti per jas dirbančius asmenis, jų atstovus ar Valstybinę darbo inspekciją (VDI) (jų prašymu) apie bet kokių automatizuotų stebėjimo ar sprendimų priėmimo sistemų naudojimą, jų veikimą, kriterijus ir poveikį. Informacija turi apimti: kokie duomenys renkami, kokie sprendimai priimami, pagal kokius kriterijus ir kodėl, kam duomenys perduodami (įskaitant grupės įmones), kokiais pagrindais priimami sprendimai, ribojantys paskyrą, nemokantys už darbą, keičiantys statusą ir pan.
Teisė gauti paaiškinimą. Per skaitmenines platformas dirbantys asmenys turės teisę dėl bet kurio automatinio sprendimo reikalauti aiškaus paaiškinimo.
Teisė ginčyti sprendimus. Per skaitmeninę platformą dirbantys asmenys turės teisę prašyti peržiūrėti platformos automatiškai priimtus sprendimus, o platforma privalės atsakyti per nustatytą laiką ir ištaisyti pažeidimus.
Žmogaus įsikišimo teisė. Galutiniai sprendimai dėl platformos darbuotojo atleidimo ar jo paskyros blokavimo turės būti priimami žmogaus, ne automatizuotos sistemos.
Teisė į nediskriminavimą ir priežiūrą. Platformų automatizuotos sistemos, jų priimami sprendimai turės būti reguliariai tikrinami, kad nesukeltų diskriminacijos.
Teisė į duomenų perkeliamumą. Per skaitmeninę darbo platformą dirbantys asmenys turės teisę gauti ir perkelti savo darbo duomenis į kitą platformą (pvz., reitingus).
Teisė į informavimą ir konsultavimą. Prieš diegiant ar keičiant automatizuotas sprendimų priėmimo ar stebėjimo sistemas, skaitmeninė platforma turės informuoti darbuotoją tiesiogiai, jei jis neturi savo atstovų platformoje. Informacija turi būti pateikiama aiškiai, suprantamai ir lengvai prieinama, kad darbuotojai žinotų, kaip algoritmai gali paveikti jų darbą.
