Gegužės 28 d. Markose, šalia Varšuvos, buvo pašventinta meninė-sakralinė kompozicija, skirta Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui (1875–1911), pastatyta jo mirties vietoje KPD iniciatyva, pastangomis ir lėšomis. Kompoziciją sudaro žemaitiški koplytstulpis ir stogastulpis, įkvėpti M. K. Čiurlionio paveikslo „Žemaičių koplytstulpiai“, autoriai – tautodailininkas Antanas Vaškys, architektai Geddiminas Antanas Sakalis ir Vaidotas Paliulionis. Kryždirbystės tradicija Lietuvoje yra įrašyta į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą, o visi tokie kūriniai turi būti pašventinti. Šią misiją atliko Markų kunigas Jacekas Pielakas.
Renginyje Lenkijos kultūros įstaigų ir savivaldos atstovai pabrėžė, kad K. Čiurlionį su Varšuva siejo studijos, svarbus kūrybos etapas ir pirmoji paroda. Markų viceburmistras teigė, kad menininkas tiesia bendrystės tiltus tarp Lietuvos ir Lenkijos. Markų kultūros centre taip pat galima susipažinti su M. K. Čiurlionio kūryba ir jos interpretacijomis.
Lietuvos Respublikos ambasadorius Lenkijoje Valdemaras Serapinas išreiškė viltį, kad pastatas, kuriame mirė M. K. Čiurlionis, bus sutvarkytas ir jame bus surengta jo darbų paroda. Lietuvos kultūros viceministrė Renata Kurmin pasidžiaugė menininko atminimą įamžinusia kompozicija.
prie M. K. Čiurlionio mirties vietos padėtos gėlės su Lietuvos ir Lenkijos vėliavų simbolika. Jo kūrybos tyrinėtoja Lenkijoje, Jadwiga Siwuda-Sedlecka, įkūrusi M. K. Čiurlionio kultūros ir mokslo draugiją, paskyrė jam raudoną rožę.
Atminimo lenta ant buvusios ligoninės-sanatorijos, kurioje mirė M. K. Čiurlionis, atidengta 1975 m. UNESCO minimų sukakčių programoje. Lentoje įrašyta: „W tym domu prebywal i tu amarl swny artysta, malarz i kompozytor litewski Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, 1875–1911“.
M. K. Čiurlionio citata „Kuo plačiau žmogaus siela sparnus išskleis, kuo didesnį ratą apsuks, …tuo laimingesnis bus žmogus“ įrašyta ant toną sveriančios „corten“ plieno plokštės. Citatą parinko profesorius Radosławas Okulicz-Kozarynas, pabrėžiantis Čiurlionio kūrybos gimimą platesniame Vidurio Europos kultūriniame lauke.
Kultūros paveldo departamento direktorius Vidmantas Bezaras pasakojo, kad idėja įamžinti menininką kilo 2022 m., svarstant, kaip paminėti jo 150-ąsias gimimo metines. Nors pastatas priklauso vienuolėms, kurios atsisakė bendradarbiauti, gimė siūlymas įrengti atminimo ženklus greta įvažiavimo į vienuolyną. Biurokratinės procedūros tęsėsi iki 2025 m., tačiau reikalai pajudėjo po Lietuvos ir Lenkijos prezidentų bei institucijų susitikimų.
Prie pastato, kuriame mirė M. K. Čiurlionis, taip pat svarstyta dėl jo įtraukimo į Lenkijos kultūros paveldo registrą. Markų savivaldybė pastatą buvo įtraukusi į vietinės reikšmės paveldo objektų sąrašą, draudžiantį griovimus be leidimo.
V. Bezaras teigė, kad siekta įamžinti menininką koplytstulpiais, kaip jo paveiksle „Žemaičių koplytstulpiai“. Tautodailininkas Antanas Vaškys sukūrė žemaitiškos kryždirbystės stiliaus koplytstulpį ir stogastulpį. Architektūriniai sprendimai priklausė G. A. Sakalio projektavimo firmai.
„Tikimės, kad Markuose, kur M. K. Čiurlionis tikrai gerbiamas, ši vieta bus viena iš lankomiausių“, – sakė V. Bezaras.
Žemaičių paveldosaugininkai nustatė, kad paveiksle „Žemaičių koplytstulpiai“ nutapyti koplytstulpiai yra iš Kulių apylinkių. Tautodailininkas A. Vaškys sukūrė kopiją senojo stogastulpio, stovėjusio prie įvažiavimo į Kulius.
A. Vaškys pabrėžė, kad didesniam ilgaamžiškumui tautodailės kūriniuose svarbu nenaudoti medžio šerdies. Ąžuolas koplytstulpiui atkeliavęs iš Lopaičių šventvietės.
Koplytstulpyje A. Vaškys išdrožė Mariją Sopulingąją, o metalinius kryžius sukūrė Artūras Platakis. Koplytstulpis su kryžiumi siekia 3,6 m, o stogastulpis – 4,5 m.
Prie projekto dirbo ir lenkų architektas Andrzejus Dragowskis bei vietos lietuviai iš Punsko atlikę įbetonavimo darbus.
Atminimo ženklai M. K. Čiurlioniui yra Markose, Kasztanowa/Cypriana Kamila Norwida gatvių sankirtoje, netoli Varšuvos aplinkkelio, ir reprezentuoja Lietuvos kryždirbystės tradiciją.
