Lietuvos Seimo nariai Andrius Busila, Saulius Čaplinskas, Ligita Girskienė, Rimas Jonas Jankūnas ir Edita Rudelienė dalyvavo bendrame Baltijos Asamblėjos Gamtos išteklių ir aplinkosaugos komiteto bei Sveikatos, socialinės gerovės ir šeimos reikalų komiteto posėdyje Liepojoje. Posėdyje buvo aptariama klimato kaitos keliama rizika visuomenės sveikatai Baltijos šalyse.
„Klimato kaita kelia vis didesnę grėsmę visuomenės sveikatai Baltijos šalyse, todėl reikia stiprinti koordinavimą ir integruotą politinį atsaką“, – pabrėžė Baltijos Asamblėjos Sveikatos, socialinės gerovės ir šeimos reikalų komiteto pirmininkės pavaduotojas prof. S. Čaplinskas. Pasak jo, siekiama gerinti klimato ir sveikatos politikos suderinamumą, stiprinti tarptautinį įsitraukimą ir tobulinti klimato poveikio sveikatai stebėseną, gerinant rodiklius, duomenų dalijimąsi ir plečiant tyrimus. Taip pat ieškoma praktinių būdų, kaip pagerinti regioninį bendradarbiavimą ir sukurti atsparesnius visuomenės sveikatos keičiantis klimatui metodus.
Profesorius S. Čaplinskas akcentavo, kad klimato kaita stabdo dešimtmečius trukusią pažangą sveikatos srityje ir ją potencialiai mažina. Dažnesni ir intensyvesni ekstremalūs oro ir klimato reiškiniai, tokie kaip audros, karštis, potvyniai, sausros ir miškų gaisrai, tiesiogiai ir netiesiogiai veikia sveikatą, didindami mirčių, ligų ir sveikatos krizių riziką. Be to, klimato kaita mažina galimybes užtikrinti visuotinę sveikatos apsaugą.
„Jei toliau bus delsiama kovoti su klimato kaita, padidės rizika sveikatai, bus sustabdyta dešimtmečius trukusi pasaulinės sveikatos gerinimo pažanga ir neįgyvendintas kolektyvinis įsipareigojimas visiems žmonėms užtikrinti teisę į sveikatą“, – sakė prof. S. Čaplinskas, įvardindamas pagrindines regiono problemas: karščio bangas, smarkų lietų ir potvynius, jūros lygio kilimo ir audrų keliamas rizikas pakrančių teritorijoms, infekcinių ligų modelių pokyčius, spaudimą žemės ūkiui, miškams ir miesto infrastruktūrai.
Nors Baltijos šalys neturi konkrečių bendrų veiksmų klimato kaitos poveikiui sveikatai mažinti, jos bendradarbiauja valdant su sveikata susijusias krizes. Lietuva, Estija ir Latvija sukūrė bendradarbiavimo sistemas ekstremalioms sveikatos situacijoms spręsti, kurios yra svarbios ir klimato kaitos reiškiniams, galintiems sukelti sveikatos krizes, valdyti.
Posėdyje buvo akcentuojamas regioninio bendradarbiavimo stiprinimas sprendžiant aplinkosaugos ir visuomenės sveikatos iššūkius. Aptarta, kaip koordinuotos pastangos gali sumažinti žalingą poveikį, taršą ir pagerinti sveikatos rezultatus tarpvalstybiniu mastu. Profesorius Saulius Čaplinskas teigė, kad pagrindinės sritys yra bendri ištekliai klimato poveikio sveikatai iniciatyvoms, ekosistemų atkūrimas kaip regioninės sveikatos strategijos dalis ir tvariam elgesiui skatinti skirtų informavimo kampanijų įgyvendinimas. Pabrėžta tarpvalstybinio mokslinio bendradarbiavimo svarba duomenų mainams, tyrimams ir sprendimų priėmimui.
