Lietuvos Respublikos Seime vykusioje spaudos konferencijoje pristatytas siūlymas plėsti lengvojo automobilio įsigijimo ir (ar) jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos prieinamumą žmonėms su negalia ir šeimoms, auginančioms vaikus su negalia. Pritaikytas automobilis žmogui su negalia nėra patogumo klausimas – tai būtina judumo, saugumo, savarankiškumo ir oraus gyvenimo sąlyga. Žmogaus teisė judėti, mokytis, dirbti ir dalyvauti visuomenės gyvenime negali priklausyti nuo to, ar jis pats gali sėsti prie vairo.
Pataisas pristatė TS-LKD frakcijos narės Daiva Ulbinaitė ir Paulė Kuzmickienė. Spaudos konferencijoje taip pat dalyvavo asociacijos „Maži žingsneliai“ atstovės Lina Bagdonienė ir Monika Drigotienė, Laura Žižmarienė ir jos dukra Viktorija Žižmaraitė.
Kai vaikas juda neįgaliojo vežimėliu, kiekviena kelionė pas gydytoją, į reabilitaciją, mokyklą ar paskaitas gali tapti fizinės ištvermės ir saugumo išbandymu visai šeimai. Daugeliui šeimų tai nėra teorinė situacija – tai jų kasdienybė. Per dieną tėvams gali tekti susidurti su įvairiais iššūkiais.
Spaudos konferencijoje savo patirtimi pasidalijusi vežimėliu judanti Viktorija Žižmaraitė sakė, kad pritaikyto automobilio klausimas jai itin svarbus.
„Jaučiuosi priklausoma nuo artimųjų – kai reikia nuvykti į paskaitas, mankštą ar kitas veiklas. Jeigu tėvai negali, tenka ieškoti kitų paslaugų, bet pritaikytas automobilis labai palengvintų mano kasdienybę. Galėčiau daugiau sprendimų priimti pati, paprašyti pagalbos kitų žmonių, būti savarankiškesnė. Studijuoju universitete, automobilio man reikia, tačiau pati vairuoti negaliu. Ši pataisa man yra gyvybiškai ir funkciškai svarbi“, – kalbėjo Viktorija.
Kompensacijos skyrimas šiuo metu siejamas su formaliais kriterijais, kurie ne visada atspindi faktinį pritaikyto transporto poreikį. 2025 metais dėl kompensacijos skyrimo kreipėsi 2314 asmenų ir šeimų, auginančių vaiką su negalia, iš kurių 531 atsisakyta skirti kompensaciją.
Kompensacija šiuo metu gali gauti tik tie, kam nustatytas pirmo ir antro lygio individualios pagalbos poreikis ir tik jeigu asmuo su negalia turi vairuotojo pažymėjimą. Šeimos, auginančios neįgaliojo vežimėlyje judančius vaikus, kuriems nustatytas 3 ir 4 lygio pagalbos poreikis, kompensacijos pritaikytam automobiliui gauti negali.
Pasak asociacijos „Maži žingsneliai“ atstovės Linos Bagdonienės, šiandien daug kalbama apie žmonių su negalia savarankiškumą ir integraciją, tačiau realybėje nuolatinis poreikis turėti pagalbininką šalia riboja žmogaus galimybes jaustis visaverčiu visuomenės dalyviu. Jos teigimu, judėjimo laisvė – tai žmogaus teisė, todėl valstybė turi vertinti realų žmogaus poreikį, o ne vien formalius kriterijus.
Tikslinių kompensacijų įstatymo pataisomis siūloma kompensaciją sieti ne su formaliais kriterijais, o su realiu žmogaus judumo poreikiu. Siekiama, kad kompensaciją galėtų gauti žmonės su negalia, kurie patys negali vairuoti ir neturi vairuotojo pažymėjimo, tačiau kuriems pritaikytas automobilis yra būtinas.
Taip pat siūloma, kad kompensacija būtų prieinama šeimoms, kurių vaikams dėl ilgalaikio judėjimo funkcijos sutrikimo būtinas pritaikytas automobilis, net jei vaikui nustatytas trečio ar ketvirto lygio individualios pagalbos poreikis.
Šiuo metu kompensacijos skyrimas kai kuriais atvejais siejamas su formaliais kriterijais, kurie ne visada atspindi faktinį pritaikyto transporto poreikį. Dėl to dalis žmonių su negalia ir šeimų lieka už kompensacijos gavėjų rato, nors pritaikytas transportas jiems būtinas kasdieniam gyvenimui.
Spaudos konferencijoje kalbėta ir apie platesnį kontekstą – negalios skurdą. Judumo problema yra tik viena iš negalios skurdo formų. Kai žmogus negali saugiai nuvykti į mokyklą, universitetą, darbą, gydymą ar reabilitaciją, jo galimybės mokytis, dirbti, būti savarankiškam ir dalyvauti visuomenės gyvenime tampa ribotos.
Viešai skelbiami duomenys rodo, kad žmonių su negalia skurdo rizikos lygis Lietuvoje siekia 43,5 proc. Tai reiškia, kad beveik kas antras žmogus su negalia gyvena skurdo rizikoje.
Pasak Seimo narės Paulės Kuzmickienės, ši problema rodo, kad pavienių pataisų nebeužtenka. Reikia platesnio politinio sutarimo, nes negalios skurdas yra ne vien socialinės paramos, bet ir judumo, paslaugų prieinamumo, užimtumo, pajamų apsaugos, savarankiško gyvenimo bei žmogaus teisių klausimas.
Seimo narės kviečia visas politines jėgas, ministerijas, savivaldą, ekspertus ir nevyriausybines organizacijas sėsti prie bendro stalo ir siekti nacionalinio susitarimo dėl negalios skurdo mažinimo.
Pasak spaudos konferencijos dalyvių, toks susitarimas turėtų apimti ne tik judumo klausimus, bet ir užimtumą, pajamų apsaugą, paslaugų prieinamumą, pagalbą šeimoms, savarankiško gyvenimo galimybes bei realų žmonių su negalia dalyvavimą visuomenėje.
Šios pataisos – pirmas konkretus žingsnis, siekiant kad negalia Lietuvoje nebereikštų skurdo, izoliacijos ir priklausomybės nuo atsitiktinių sprendimų.
