Daugelis gyventojų, nusprendusių pasitraukti iš antros pensijų pakopos ir atsiėmusių savo santaupas, didžiąją dalį lėšų laiko bankų einamosiose sąskaitose. Finansų ekspertai perspėja, kad infliacija mažina šių pinigų realią vertę, o nesant investavimo strategijos, galimybės uždirbti sudėtines palūkanas yra prarandamos.
Dauguma atsiimtų lėšų lieka sąskaitose
Lietuvos banko duomenimis, po pirmosios pasitraukimo iš antros pensijų pakopos bangos, sistemą paliko apie 550 tūkst. gyventojų. Iš atsiimtų lėšų apie 80 mln. eurų buvo panaudota išankstiniam vartojimo ir būsto paskolų grąžinimui, o apie 450 mln. eurų – išgryninta. Tačiau didžioji dalis pinigų – net 2,06 mlrd. eurų – liko gyventojų sąskaitose bankuose ir kredito unijose. Balandžio mėnesį, gyventojams atsiėmus antros pensijų pakopos lėšas, namų ūkių indėlių likutis padidėjo daugiau kaip 2,2 mlrd. eurų.
Antrojo ketvirčio pabaigoje, birželio 30-ąją, pasibaigė terminas apsispręsti dėl pasitraukimo iš antros pensijų pakopos. Nors šįkart pasitraukimo tempas buvo lėtesnis – pasitraukė daugiau nei 115 tūkst. žmonių ir išmokėta 672,4 mln. eurų – pastebėti kiti aktyvūs reiškiniai. Pirmąjį savaitgalį po lėšų išmokėjimo elektronikos ir buitinės technikos pardavimai išaugo beveik 40 proc., kas kelia klausimą dėl gyventojų ilgalaikės finansinių lėšų panaudojimo strategijos.
Neįdarbintos lėšos kasdien praranda vertę
Didelė dalis gyventojų atsiimtas lėšas renkasi laikyti einamosiose sąskaitose, nors vidutinė metinė infliacija šiemet prognozuojama apie 5,5 proc. Tai reiškia, kad nenaudojamos ir neinvestuojamos lėšos palaipsniui praranda perkamąją galią, bei neišnaudojamas sudėtinių palūkanų efektas. Tokia pasyvi santaupų laikysena ilgainiui lemia ne tik mažėjančią sukauptos sumos vertę, bet ir prarastą potencialią grąžą, kurią būtų galima uždirbti ateityje.
„Vien lėšų atsiėmimas iš antros pensijų pakopos nėra finansinis tikslas – svarbiausia, kas su tais pinigais vyksta po to. Kol kas stebime du kraštutinumus: arba pinigai tiesiog laikomi sąskaitose, arba skubama juos išleisti stambiems buities pirkiniams ir turimų įsiskolinimų padengimui. Kiekvienas mėnuo, kai santaupos pasyviai laikomos einamojoje sąskaitoje, reiškia prarastą galimybę bent iš dalies kompensuoti infliacijos poveikį“, – atkreipė dėmesį Jungtinės centrinės kredito unijos Verslo plėtros vadovas Ramūnas Kutelis.
Nuo ko pradėti investuoti?
Gyventojams, nenorintiems prisiimti didelės rizikos akcijų rinkose ar ETF fonduose, ekspertai rekomenduoja rinktis įrankius, generuojančius aiškią ir prognozuojamą grąžą. Vienas iš paprasčiausių investavimo sprendimų pradiniame etape – terminuotieji indėliai. Šis investavimo instrumentas išsiskiria tuo, kad grąža yra žinoma iš anksto ir nepriklauso nuo finansų rinkų svyravimų. Nors šis instrumentas paprastai neužtikrina tokio pelningumo kaip rizikingesnės investicijos, būtent garantuota grąža ir kapitalo saugumas šiandien tampa pagrindiniu jo privalumu. Be to, gyventojų indėliai bankuose ir kredito unijose yra apdrausti valstybės iki 100 tūkst. eurų.
„Svarbiausia – pinigų įdarbinimo strategija. Terminuotieji indėliai gali tapti puikia diversifikacijos dalimi, leidžiančia saugiai išlaikyti pinigų vertę, kol asmuo priims tolimesnius investicinius sprendimus. Ieškant palankiausių sąlygų, verta pasidairyti plačiau, pavyzdžiui, kai kurios kredito unijos savo naujiems nariams siūlo net 4 procentus siekiančias metines palūkanas, o tai jau leidžia pastebimai sušvelninti infliacijos poveikį“, – apibendrino R. Kutelis.
