Lietuvoje šiuo metu egzaminą laiko ne tik vienuoliktokai ar dvyliktokai. Daugiau nei 500 tūkst. šalies gyventojų, nusprendusių trauktis iš II pakopos pensijų fondų ir atsiimti sukauptas lėšas, taip pat laiko savotišką finansinio raštingumo egzaminą. Nors moksleivių rezultatai dar nežinomi, jau galima aptarti pirmuosius suaugusiųjų sprendimų rezultatus.
Pesimistinės prognozės nepasitvirtino
Prieš prasidedant lėšų atsiėmimo bangai, viešojoje erdvėje dominavo baimė, kad milijardai eurų bus panaudoti ne ilgalaikiams finansiniams tikslams, o vartojimui – buitinei technikai, naujiems automobiliams ar kelionėms. Šias baimes stiprino ne tik prastėjantys finansinio raštingumo rodikliai (nuo 62 punktų 2015 m. iki 56 punktų 2023 m., pagal Lietuvos banką), bet ir tai, kad gyventojai atsiėmė beveik 2,9 mlrd. eurų, nors Lietuvos bankas prognozavo apie 1,13 mlrd. eurų.
Nepaisant niūrių prognozių, pirmieji duomenys rodo, kad pesimistiškiausi scenarijai neišsipildė.
Kur nukeliavo milijardai?
2026 m. birželio 10 d. Seimo Biudžeto ir finansų komitete Lietuvos banko pristatyti duomenys atskleidė, kad iš beveik 2,9 mlrd. eurų atsiimtų lėšų vartojimui galėjo būti panaudota apie 50 mln. eurų (apie 1,7 proc. visos sumos). Tai paneigia pagrindinę baimę dėl papildomo infliacijos spaudimo.
Apie 160 mln. eurų buvo skirta būsto ir vartojimo paskoloms grąžinti, o dar apie 30 mln. eurų – III pakopos pensijų fondams bei investiciniam gyvybės draudimui. Tai rodo, kad dalis gyventojų išsaugojo ilgalaikio kaupimo kryptį.
Didžiausia problema – neveiklumas
Vis dėlto, vertinant racionalaus finansų valdymo požiūriu, ryškėja kita medalio pusė. Daugiau nei 2 mlrd. eurų (72 proc. visų atsiimtų lėšų) liko bankų ir kredito įstaigų sąskaitose, neskirti nei vartojimui, nei skolų mažinimui, nei ilgalaikiam investavimui. Nors trumpuoju laikotarpiu tai gali būti racionalus sprendimas, kol kas jis nėra nukreiptas nei į vartojimą, nei į skolų mažinimą, nei į ilgalaikį investavimą.
Problema atsiranda, kai laikinas sprendimas tampa nuolatiniu. Infliacija mažina pinigų perkamąją galią, o einamosiose sąskaitose laikomos lėšos dažniausiai nesukuria reikšmingos grąžos. Finansų valdymo požiūriu neveiklumas gali būti ne mažesnė rizika nei netinkamas sprendimas, nes prarandamas laikas ir sudėtinių palūkanų efektas.
Finansinis raštingumas – sprendimai, o ne žinios
Tikrasis finansinis raštingumas atsiskleidžia priimant realius sprendimus dėl savo pinigų. II pakopos reforma tapo didžiausiu praktiniu finansinio raštingumo testu nepriklausomos Lietuvos istorijoje. Pirmieji rezultatai rodo, kad gyventojai nepasidavė vartojimo pagundoms, bet ir nematyti masinio ilgalaikio investavimo ar sistemingo turto kaupimo ženklų.
Didžiausias pavojus šiuo metu yra ne vartojimas, o neapsisprendimas.
Egzaminas dar nesibaigė
Gyventojai finansinio raštingumo egzamino neišlaikė puikiai, bet ir nesuklupo. Didelė dalis žmonių lėšas atsiėmė visai neseniai, tad galutinės išvados dar per ankstyvos. Artimiausi mėnesiai parodys, ar milijardai bus nukreipti į kaupimą, investavimą, skolų mažinimą, ar palaipsniui išleisti.
Jau dabar aišku, kad vien galimybės disponuoti savo pinigais nepakanka – reikia gebėjimo priimti racionalius finansinius sprendimus. Būtent todėl finansinis švietimas tampa ne mažiau svarbus nei pačios finansų sistemos reformos. Mykolo Romerio universiteto (MRU) magistrantūros studijų programa „Finansų valdymas“ siūlo gilintis į investicijų valdymą, finansų rinkų analizę, rizikos vertinimą ir kitus sprendimų priėmimo aspektus, pabrėžiant, kad finansų valdymo žinios yra būtina kompetencija šiuolaikinėje ekonomikoje.
