Eismo įvykis kelyje – didžiulis emocinis stresas vairuotojams. Net ir patyrę eismo dalyviai kritinėmis minutėmis neretai pasimeta, o padarytos klaidos vėliau tampa pagrindine kliūtimi sklandžiam žalos atlyginimo procesui. Draudimo ekspertas dalijasi įžvalgomis apie tai, kokie vairuotojų veiksmai po avarijos yra kritiškai svarbūs ir kaip teisingai užpildyti dokumentus, kad nuostolių atlyginimas netaptų papildomu rūpesčiu.
Auksinė trijų žingsnių taisyklė
Draudimo bendrovės ERGO Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas sako, kad ne visi vairuotojai, patekę į eismo įvykį, tiksliai žino, kaip reikėtų elgtis. Pasak jo, kasmet bendrovė administruoja tūkstančius eismo įvykių, iš kurių didelė dalis – vadinamieji smulkūs incidentai, kuriuos galima sutvarkyti itin greitai, jei tik laikomasi teisingos veiksmų sekos.
„Įvykus avarijai pirmiausia reikia pasirūpinti žmonių saugumu: sustoti taip, kad nekiltų papildomas pavojus, įjungti avarinį signalą, įvertinti, ar nėra sužeistųjų. Antrasis esminis žingsnis yra tinkamas eismo įvykio deklaracijos užpildymas bei aplinkybių fiksavimas nuotraukomis, o trečiasis – informacijos perdavimas draudikui. Nors daugelis vairuotojų šią seką teoriškai žino, tačiau streso būsenoje praleidžia antrą žingsnį arba atlieka jį paviršutiniškai. Būtent netiksliai užpildyti dokumentai, neaiškios schemos ar trūkstami įrodymai vėliau labiausiai apsunkina ir prailgina visą žalos atlyginimo procesą”, – aiškina ekspertas.
Pasak bendrovės atstovo, kita dažna klaida yra beprasmis policijos pareigūnų kvietimas į eismo įvykio vietą, kai situacija to nereikalauja. Tai ne tik gaišina vairuotojų laiką, bet ir neretai sukelia papildomas spūstis gatvėse.
„Policijos pareigūnus į įvykio vietą kviesti privaloma tik tada, jei per incidentą nukentėjo žmonės, kyla rimtas ginčas dėl avarijos aplinkybių ar kaltės, taip pat esant įtarimams, kad kuris nors eismo dalyvis yra neblaivus ar apsvaigęs. Pareigūnų pagalbos prireiks ir tada, jei apgadintas trečiųjų asmenų turtas, pavyzdžiui, kelio ženklai ar atitvarai, o jų savininko nėra vietoje. Visais kitais atvejais, kai abu vairuotojai sutaria dėl įvykio eigos, pakanka tarpusavyje užpildytos deklaracijos, kuri yra teisiškai pilnavertis dokumentas žalai atlyginti“, – pabrėžia R. Bieliauskas.
Išmanusis telefonas žalų atlyginimą pagreitina dvigubai
Ekspertas akcentuoja, kad per pastaruosius kelerius metus technologijos iš esmės pakeitė žalos fiksavimo procesą, tačiau vairuotojai šio potencialo vis dar neišnaudoja iki galo.
„Šiandien išmanusis telefonas tapo pagrindiniu žalos dokumentavimo įrankiu – juo vairuotojai gali greitai nufotografuoti pažeidimus, užfiksuoti bendrą įvykio vaizdą ir nedelsdami pateikti visą informaciją draudikui. Todėl rekomenduojame naudotis savitarnos platforma draudimoivykiai.lt, kuri leidžia visą procesą atlikti patogiai ir nuotoliniu būdu. Mūsų praktika rodo, kad tokiu būdu pateiktos žalos administruojamos gerokai greičiau, nes visi duomenys gaunami aiškiai ir vienoje vietoje. Tuo metu informaciją siunčiant el. paštu procesas dažnai užtrunka ilgiau – dokumentai gali būti neįskaitomi, trūkti duomenų ar prireikti papildomo tikslinimo“, – pataria R. Bieliauskas.
Draudimo bendrovės atstovas priduria, kad svarbu fotografuoti ne tik patį pažeidimą, bet ir bendrą avarijos kontekstą – transporto priemonių padėtį kelyje, kelio ženklus ar net stabdymo žymes.
„Šios detalės padeda specialistams tiksliau rekonstruoti eismo įvykio eigą ir eliminuoja galimus nesusipratimus. Be to, elektroninę deklaraciją pildyti telefone yra kur kas saugiau – sistema struktūruota taip, kad vestų vairuotoją žingsnis po žingsnio ir maksimaliai sumažintų klaidų tikimybę. Vis dėlto, svarbu nepamiršti, kad tokią deklaraciją privalo patvirtinti abu incidento dalyviai, o jei kitas vairuotojas atsisako tai daryti ar nesutinka su aplinkybėmis, į pagalbą būtina kviesti policijos pareigūnus. Kad kritinę akimirką nekiltų papildomų klausimų, kiekvienam vairuotojui rekomenduojame bent kartą iš anksto susipažinti su deklaracijos forma“, – pataria specialistas.
„Susitarimas gražiuoju“ – rizika likti be išmokos
R. Bieliauskas įvardija tris situacijas, kurios labiausiai komplikuoja žalos atlyginimą: skubėjimą išvažiuoti iš avarijos vietos neužfiksavus aplinkybių, bandymą susitarti žodžiu nepildant jokių dokumentų ir pavėluotą kreipimąsi į draudimo bendrovę.
„Viena didžiausių klaidų – skubotas transporto priemonių patraukimas į šalikelę dar nespėjus jų nufotografuoti. Nors vairuotojai nori kuo greičiau atlaisvinti eismą, sunaikinti įrodymai vėliau apsunkina avarijos aplinkybių atkūrimą. Dar pavojingiau, kai smulkų incidentą bandoma išspręsti „gražiuoju“ – tiesiog vietoje susitariant dėl kompensacijos ir nepildant eismo įvykio deklaracijos. Tai pati rizikingiausia situacija: jei kitas dalyvis vėliau persigalvoja arba servise paaiškėja paslėpti automobilio pažeidimai, nukentėjusysis lieka be jokio teisinio pagrindo gauti išmoką. Oficialiai dokumentuota avarija – net jei ji atrodo visiškai nežymi – visada yra vienintelis saugus kelias abiem pusėms“, – apibendrina R. Bieliauskas.
