Kovo 3-oji – Pasaulinė klausos diena. Šią dieną atkreipiamas dėmesys į klausos svarbą ir klausos sveikatos problemas. Tačiau ką daryti, kai „sėsti“ virsta „ėsti“? Kai dėl klausos problemų iškraipomi žodžiai ir nukenčia kasdienis bendravimas?
„Laba diena, prašau ėsti“ – tokia frazė gali nuskambėti keistai, tačiau žmonėms, turintiems klausos sutrikimų, panašios situacijos nėra retos. Klausos problemos ne tik apsunkina girdėjimą, bet ir iškreipia kalbos suvokimą, todėl žodžių prasmė gali pasikeisti neatpažįstamai.
Daktarė otorinolaringologė-audiologė Vija Vainutienė ir klausos centro „Audiomedika“ klausos protezavimo specialistė Jurgita Samsanavičienė dalinasi įžvalgomis apie klausos sutrikimus, jų poveikį kalbos suvokimui ir galimus sprendimus.
„Aš girdžiu, bet nesuprantu, ką sako”: dažnas nusiskundimas
Pasak daktarės V. Vainutienės, ši frazė yra dažna pacientų, kurie kreipiasi pagalbos dėl pasunkėjusio bendravimo, nusiskundimas. Žmonės teigia girdintys, tačiau nesuprantantys kalbos, ypač triukšmingoje aplinkoje, didelėse erdvėse, pavyzdžiui, parduotuvėse ar bažnyčiose, kur aidas trukdo susikaupti.
J. Samsanavičienė patvirtina, kad pagrindinė priežastis, paskatinanti žmones kreiptis į specialistus, yra sunkumai bendraujant. Vyresnio amžiaus žmonėms ypač sunku suprasti moterų ir vaikų kalbą. To priežastis – aukšto dažnio garsų negirdėjimas. Moterų ir vaikų balsai yra aukštesnio dažnio, todėl juos pradėti girdėti sunkiau.
Kai „sėsti“ tampa „ėsti“: kalbos suvokimo iškraipymai
Kaip nutinka, kad nusilpus klausai, kalba, kurią žmogus puikiai suprato, tampa sunkiai atpažįstama? Daktarė V. Vainutienė aiškina, kad kalbos suvokimo problemos kyla dėl tam tikrų garsų „iškritimo“.
Su amžiumi silpstant klausai, žmogus nustoja girdėti tam tikro dažnio garsus, dažniausiai aukšto dažnio. Kalboje yra daug garsų, kurie pasižymi šiomis garsinėmis charakteristikomis, pavyzdžiui, priebalsiai. Girdint tik balsius ir negirdint priebalsių, dingsta žodžio prasmė. Pavyzdžiui, žodis „sėsti“ gali būti girdimas kaip „ėsti“. Vėliau tampa sunku suprasti sakinį ir sekti pokalbį. Ypač sudėtinga suprasti užsienio kalbas.
Gydytoja teigia, kad neišgirdus garso, žmogus instinktyviai bando jį atspėti. Tačiau kai atspėti pasiseka vis rečiau, jis kreipiasi pagalbos ir pasitikrina klausą.
Kalbos suvokimo patikrinimas: 25 žodžių testas
Norint gauti VLK kompensaciją klausos aparatams, Lietuvoje atliekama ne tik toninė, bet ir kalbinė audiograma.
„Tai tyrimas, kai garsinis dirgiklis yra ne garso tonas, o žodis. Tyrimo metu parenkamas patogus garso lygis – apie 20 decibelų virš kalbos suvokimo slenksčio ribos. Žmogus per ausines arba kolonėles girdi žodžius ir turi juos pakartoti“, – aiškina daktarė V. Vainutienė.
Gydytoja, neseniai atlikusi mokslinį tyrimą ir sudariusi lietuviškų žodžių sąrašus kalbinei audiometrijai, pasakoja, kad tyrimo metu pacientui pateikiami kasdienėje kalboje vartojami žodžiai, kurių fonetinės savybės ir skiemenų modelių pasikartojimas atspindi įprastą vartojamąją kalbą.
„Tyrimo metu žmogus turi išgirsti ir pakartoti 25 žodžius. Tada išvedamas vidurkis ir nustatoma, ar kalbos suvokimas yra normalus, geras, pakankamas ar blogas“, – teigia daktarė V. Vainutienė.
Prasti kalbinės audiogramos rezultatai rodo, kad klausos problemos buvo sprendžiamos per vėlai. Smegenys „pamiršta“ negirdimus garsus, todėl suprasti žodžius tampa sudėtinga net ir klausantis didesniu garsu.
Klausos aparatai: pagalba girdėti ir bendrauti
Pajutus klausos nusilpimo požymius, gydytoja otorinolaringologė pataria nedelsti ir pasitikrinti klausą. Jei reikia, pradėti nešioti klausos aparatus. Pastebėta, kad žmonių, turinčių abipusį klausos nusilpimą, bet nešiojančių tik vieną klausos aparatą, kalbos suvokimas yra geresnis ta ausimi, ant kurios buvo nešiojamas aparatas.
Klausos protezavimo specialistė J. Samsanavičienė taip pat pastebi skirtumus. Sąžiningai nešiojant klausos aparatus, galima ne tik geriau girdėti, bet ir geriau suprasti kalbą.
„Modernūs klausos aparatai turi funkcijas, kurios slopina aplinkos garsus ir išryškina žmogaus kalbą, todėl smegenims lengviau adaptuotis prie kalbos garsų“, – aiškina specialistė.
Pasitaiko atvejų, kai žmogus parsineša klausos aparatus namo ir įsijungia veiksmo filmą. Tuomet gali pasirodyti, kad kalba vis dar neaiški. Taip yra todėl, kad vienu metu girdima daug garsų, o smegenims sunku juos išskirti. Tokiais atvejais patariama pradėti nuo žinių ar ramios laidos.
Ar įmanoma susigrąžinti kalbos suvokimą pradėjus nešioti klausos aparatus? Daktarė V. Vainutienė teigia, kad tai priklauso nuo daugelio faktorių: amžiaus, klausos pablogėjimo trukmės, smegenų veiklos ir gretutinių ligų. Todėl vienareikšmio atsakymo nėra.
„Bet kokiu atveju labai svarbu nedelsti. Pajutus klausos pablogėjimą, reikia kreiptis pagalbos, naudotis klausos aparatais ir neleisti smegenims atprasti nuo garsų, nuo artimųjų kalbos ir kasdien girdimų žodžių“, – pataria daktarė V. Vainutienė.
Klausos centro „Audiomedika“ specialistė J. Samsanavičienė priduria, kad klausa yra ne tik galimybė girdėti, bet ir įrankis, padedantis bendrauti ir kurti ryšį su pasauliu. Visą kovo mėnesį „Audiomedika“ kviečia nemokamai pasitikrinti klausą visuose savo centruose.
