Papildų lentynos lūžta nuo probiotikų ir prebiotikų, žadančių geresnį virškinimą ir stipresnį imunitetą. Tačiau ar tikrai žinome, ką ir kodėl vartojame? KTU mokslininkė atkreipia dėmesį, kad produktai nėra skirti „viso pikto“ ir jų poveikis priklauso nuo konkrečios situacijos.
„Probiotikai – tai gyvi mikroorganizmai, kuriuos žmogus vartoja sąmoningai, dažnai siekdamas atkurti pusiausvyrą ir palaikytis mikrobiotos. Aušra Šipailienė.
Probiotikai dažnai derinami su prebiotikais – bendra, kurio žmogaus organizmas neįsisavina, tačiau tampa „maistu“ probiotinėms bakterijoms. Būtent tos medžiagos, kurios skatina naudingųjų bakterijų aktyvumą, yra laikomos prebiotikai.
Žarnyne mikroorganizmams fermentuojant prebiotikus susidaro junginiai, kurie teigiamai veikia gleivinę, imuninę sistemą ir bendrą organizmo poveikį. Taigi, prebiotikai sukuria palankias sąlygas probiotikų augimui, o šie atkuria ir sustiprina mikrobiotos pusiausvyrą.
Skirti ribotam laikui
KTU mokslininkų teigimu, probiotikų ar prebiotikų trūkumo tiesiogiai nustatyti. Be to, jų vartojimas nėra būtinas kiekvienam žmogui.
„Moksliniai tyrimai rodo, kad probiotiškai tikslinga vartoti aiškiam poreikiui, pavyzdžiui, po antibiotikų kurso ar yra tam tikros sistemos būklės, kai jų nauda yra pagrįsta moksliniais įrodymais. Tokiais atvejais probiotikai paprastai vartojami ribotą laiką ir esant konkrečiai situacijai“, – ji.
Prebiotikai daugiausia siejami su kasdieniais mitybos įpročiais, nes jie sudaro palankias sąlygas naudingųjų bakterijų veiklai žarnyne. Jų vartojimas paprastai siejamas su ilgalaikiu mikrobioto palaikymu, ypač jei racione trūksta skaidulinių medžiagų. Tai labiau mitybos, o ne gydymo klausimas.
„Sprendimą, ką ir vartoti, reikėtų atsižvelgti į gerą mitybos kontekstą ir klinikinius tyrimus. Kitaip tariant, tai papildomos priemonės, kurios gali būti naudingos tam tikros situacijos, tačiau nėra skirtos nuolatiniam vartojimui“, – aiškina A. Šipailienė.
Neretai vartojami netinkamai
KTU mokslininkė pastebi, kad tiek probiotikų, tiek prebiotikų vartojimo tam tikrais atvejais gali būti naudinga, tačiau dažnai jie vartojami netinkamai. Todėl laukiamas poveikis nepasireiškia, o kartais gali atsirasti ir nemalonių pojūčių.
„Vienos dažniausių klaidų – netinkamas probiotikų pasirinkimas. Ne visi probiotikai vienodai – jų poveikis priklauso nuo konkrečių bakterijų rūšies ar net padermės. Pavyzdžiui, Lactobacillus rhamnosus GG gali padėti sumažinti antibiotikų sukeltą viduriavimą, o Bifidobacterium infantis labiau tinka tiems, kurie kenčia nuo dirgliosios žarnos sindromo“.
Vis dėlto, pasak A. Šipailienės, daugybė žmonių probiotikų renkasi atsitiktinai – pasikliaujame reklama ar patraukliu pavadinimu ir neįvertindami, dėl kurios problemos reikia išspręsti. Tokiu atveju probiotikai tampa tiesiog vienu maisto papildomu lentynoje, o ne tikslingai pasirinkta priemone.
„Kita dažna klaida – per trumpas probiotikų vartojimo laikotarpis. Neretai tikimasi, kad probiotikai ar prebiotikai pradės veikti jau po kelių dienų, taip pat mikrobiota keičiasi. Kad reikia bakterijų įsitvirtintų žarnų, laiko – paprastai ne trumpiau kaip 4–8 metus.
Ne mažiau svarbus ir tinkamas probiotikų laikymas. Kadangi probiotikai yra gyvi mikroorganizmai, jie jautrūs aplinkos poveikiui. Laikomi šiltoje vietoje ar tiesioginėje saulės šviesoje, jie gali prarasti gyvybingumą, todėl preparatas tampa neveiksmingas.
KTU mokslininkė papildo, kad dažna klaida daroma probiotikus parinkta kartu su karštu maistu ar gėrimais – aukšta temperatūra gali sunaikinti bakterijas dar prieš jų pasiekiant žarnyną.
Dar viena dažna klaida – netinkamai parinktas probiotikų vartojimo laikas kartu su antibiotikais. Antibiotikai ne tik ligas sukeliančius mikroorganizmus, bet ir naudingąsias bakterijas. Jei probiotikai vartojami tuo pačiu metu kaip antibiotikai, pastarieji gali sunaikinti ir probiotikus dar prieš jiems patenkant į žarnyną. Todėl rekomenduojama tarp antibiotikų ir probiotikų vartojimo daryti bent 2–3 valandų pertrauką, o probiotikų kursą tęsti dar savaitę ar dvi gydymo antibiotikais pabaigos.
„Kalbėt apie prebiotiką, daugiausiai negalavimų – per didelis kiekis įtraukimas į mitybą“. kultūrų“, – sako A. Šipailienė.
Rauginto maisto poveikis – bendro pobūdžio
Pasak KTU mokslininkų, svarbu suprasti, kad kiekvienas raugintas produktas savaime yra probiotinis. Daugelyje produktų nėra žinoma, kokios bakterijų padermės juose yra, koks jų kiekis yra vartojamas ir ar jos tikrai išgyvena trakte. Todėl, nors raugintas maistas gali būti naudingas, jo poveikis dažniausiai yra bendro pobūdžio ir prognozuojamas.
„Terminas „probiotikas“ laikomas sveikatingumo teiginiu, todėl jis negali būti vartojamas ženklinant produktus be moksliškai pagrįstų įrodymų. Šiuo metu Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) nėra patvirtinusi vieno probiotinio produkto kaip turinčio oficialiai pripažintą probiotikų poveikį“, – pažymi ji.
A. Šipailienė aiškina, kad probiotikų papildai kuriami kitaip. Juose paprastai būna konkrečių atvejų, tiksliai identifikuotų bakterijų padermės, kurių poveikis yra ištirtas ir pagrįstas moksliniais tyrimais. Kitaip posakius, vartodami probiotikus, ypač tiksliai žinome, kokios bakterijos ir jų kiekiai gaunami, todėl jų poveikis sveikatai yra aiškiai apibrėžtas.
„Vis dėlto raugintas maistas ir probiotikų papildai turi būti laikomi vienas kito pakaitalu. Rauginti produktai gali būti kasdien, subalansuotos mitybos dalis, o probiotikų papildai – tikslinga priemonė, kai siekiama konkretaus, moksliškai pagrįsto poveikio. Kitaip tariant, tai ne konkurentai, o skirtingos priemonės turi savo sveikata“, – pastebi ji.
Ragina atkreipti dėmesį į produktų sudėtį
A. Šipailienės teigimu, norint atskirti, ar produktas su užrašu „probiotikai“ yra moksliškai pagrįstas, ar tai tik rinkodaros teiginys, svarbu atkreipti dėmesį į kelis kriterijus.
Tik nedidelė dalis probiotinių preparatų pasaulyje yra registruoti kaip vaistai, o dauguma rinkoje esančių produktų priskiriami maisto papildams. Tai savaime labai, kad maisto papildai yra neveiksmingi. Tačiau jų saugumas ir veiksmingumas nėra vertinami pagal tokius pačius griežtus reikalavimus kaip vaistų, jų poveikis gali skirtis.
„Renkantis probiotinius ypač ypatingai svarbu atkreipti dėmesį į produkto sudėtį. aiškina ji.
Ne mažiau svarbus ir gyvybingų probiotinių bakterijų kiekis papilduose bei tai, ar gamintojas garantuoja šį kiekį iki tinkamumo vartoti pabaigos. Jei ši informacija nepateikiama, realus produkto veiksmingumas beveik neaiškus. Vertinant probiotikų naudą svarbu remtis ne pažadais ant pakuotės, o patikima, moksliškai pagrįsta informacija.
