Pavasariui perkopus į gegužę, apibendrinti situaciją skirtingų Lietuvos rajonų pasėliuose į nuotolinį seminarą ūkininkus pakvietė LŽŪKT augalininkystės specialistai ir rajonų biurų konsultantai. Taigi, kas vyksta laukuose, kokius agronominius ir cheminius sprendimus rekomenduoja konsultantai?
LŽŪKT vyr. augalininkystės specialistė Giedrė Masliukovienė sužinoti apie pasėlių situaciją Lietuvoje kvietė prisijungus prie informacinės sistemos IKMIS. Joje LŽŪKT augalininkystės konsultantai pateikia informaciją iš dinaminių pasėlių stebėjimų, atliekamų kas savaitę. Šiuo metu stebimi žieminių rapsų, žieminių kviečių ir sėjamųjų žirnių pasėliai. Pasirinkus sritį Dinaminiai pasėlių stebėjimai ir rajoną, galima sužinoti ne tik, kokias ligas, kenkėjus pasėliuose pastebėjo konsultantai, bet ir aktualias rekomendacijas.
„Prasidėjo intensyviausias augalų augimas, todėl pasižiūrėti, kokios yra žaladarių plitimo tendencijos yra labai aktualu“, – sakė G. Masliukovienė.
Specialistė akcentavo didžiulę agrometeorologinių sąlygų įtaką pasėliams. Jas sistemoje IKMIS fiksuoja 97 meteostotys, kurių jutikliai parodo kritulių kiekį, dirvos temperatūrą ir kt. Giedrė pabrėžė, kad šios stotelės turi ne tik lauko, bet ir sodo, daržo augalų ligų, kenkėjų prognozavimo modulius.
Kalbėdama apie IKMIS fiksuojamus stichinius meteorologinius reiškinius, G. Masliukovienė nurodė, kad balandžio mėnesį stichinė sausra jau registruota Kalvarijos sav. ir Vilkaviškio r., o gegužės 5 d. Šakių, Kėdainių, Radviliškio, Panevėžio, Pasvalio rajonuose. Ši informacija labai svarbi ūkininkams, kurių nuo sausros nukentėję pasėliai yra drausti.
Ūkininkai kviesti naudotis IKMIS skelbiamais įvairiais katalogais ir mobilia sistemos aplikacija telefone.
Akcentas – augimo reguliatoriai
LŽŪKT Šalčininkų r. biuro vyresnysis augalininkystės konsultantas Eugenijus Lukoševičius, pristatydamas pasėlių situaciją Švenčionių rajone, akcentavo augimo reguliatorių naudojimo specifiškumą. Pasak jo, sausros metu augalai ir taip stresuoja, todėl augimo reguliatorių nereikia. Natūraliai augalų stiebus stiprina kalis ir varis. Sausas saulėtas oras taip pat skatina natūralų javų atsparumą išgulimui.
Konsultantas rekomendavo nenaudoti augimo reguliatorių, kurių veiklioji medžiaga etafonas, su mikroelementinėmis trąšomis, kuriuose yra vario ir magnio, nes galima apdeginti javų lapus ir sutrikdyti augalų augimą.
Taip pat patarė nepersistengti, nes labai sutrumpinus stiebą, varpos sunkiai išsisuka iš lapų. Pasak konsultanto, augimo reguliatorių normą galima mažinti lengvuose dirvožemiuose, vėluojat vegetacijos pradžiai, esant aukštai temperatūrai, naudojant mišiniuose su fungicidais.
Eugenijus priminė, kad naudojant augimo reguliatorius Click 750 SL ir Swim, jei pasėlyje yra žydinčių piktžolių, purškimą reikia registruoti prieš dvi dienas PPIS sistemoje.
Svarbus atsakingas požiūris į apsaugos priemones
Pasak LŽŪKT Švenčionių r. biuro augalininkystės konsultantės Vigitos Žeimo, stebimi žieminių javų pasėliai peržiemojo labai skirtingai: vieni pasitiko pavasarį pradėję sparčiai krūmytis, kiti stipriai nukentėjo nuo pavasarinio pelėsio arba pavasarį atrodė prastai dėl rudenį sėją apsunkinusių gausių kritulių. Žieminiai rapsai dėl nepalankių oro sąlygų žiemą praretėjo, nors augalų skaičius viename kvadratiniame metre išliko pakankamas.
Konsultantė akcentavo pavasarinio akėjimo naudą. Žieminių rugių laukas buvo stipriai pažeistas pavasarinio pelėsio, atrodė blogai peržiemojęs. Akėta kovo 18 d., o balandžio pabaigoje pasėlis atrodo geros būklės, nes pagerinta dirvožemio fizinė būklė, sumažintas drėgmės garavimas iš gilesnių sluoksnių, pavasarinio pelėsio kiekis. Teigiama, jog pavasarį, kai tik galima įvažiuoti į laukus, akėjimas atstoja 100 kg salietros, tad ūkininkas sutaupė, galėjo neskubėti tręšti.
Pasak Vigitos, dirva šilo labai lėtai. Ne visi ūkininkai, planuodami pavasarinius tręšimus, vadovaujasi dirvožemio temperatūra, tad vieni skubėjo tręšti, bijodami, jog pritrūks drėgmės trąšoms ištirpti, kiti kantriai laukė aktyvesnės augalų vegetacijos. Konsultantė akcentavo, kad auginant žieminius rapsus dirvožemio temperatūra nereiktų vadovautis, nes jiems trąšų reikia labai anksti.
Vigita stebi žieminių kviečių `Delawar` pasėlį. Rudenį nepasikrūmiję, pavasarį kviečiai stebino –rasta po 3–4 šoninius ūglius. Rudenį buvo naudoti herbicidai, ir tai buvo labai teisingas sprendimas – išvengta augalų konkurencijos su piktžolėmis ir pasėlio praretėjimo. Laukuose, kuriuose herbicidas iš rudens nenaudotas, balandžio viduryje jau buvo puokštė piktžolių, bet oro sąlygos neleido herbicidų naudoti.
Pavasarį ūkininkas patręšė lauką amonio salietra 250 kg/ha ir po pusantros savaitės trąša Yara Bella Axan po 200 kg/ha. Veikliąja medžiaga atiduota 140 kg/ha azoto. Anot konsultantės, pagal norimą užauginti derlių, pasėlis patręštas tinkama azoto norma, nes vienai tonai kviečių išauginti reikia apie 22 kg azoto.
Pasėlis jau ilgina stiebą, bet dar tik pati pradžia. Balandžio viduryje naudotas augimo reguliatorius Cycocel kartu su kartu su vario, cinko, mangano, bei fosforo trąšomis, ištaikius laiką tarp šalnų, todėl pasėlis nesustresavęs ir atrodo gerai. Dar balandžio mėnesį atliekant apskaitas pastebėta, kad ne visi šoniniai ūgliai bus išsaugoti, ir šiuo metu jau stebimas šoninių ūglių redukavimas. Šiam procesui įtakos turėjo temperatūrų nepastovumas, drėgmės trūkumas, šalnos naktimis, žema dirvožemio temperatūra ir apsunkintas azoto pasisavinimas.
Žieminių rapsų `Triathlon` pasėlyje šiuo metu dar tik prasidėjusi butonizacija. Pavasarį laukas patręštas amonio salietra 300 kg/ha ir 250 kg/ha amonio sulfato. Veikliąja medžiaga atiduota 150 kilogramų azoto. Rapsams 1 tonai užauginti reikia apie 50–60 kg.
Vigita pabrėžė, kad insekticidus reikia rinktis gerai perskaičius produktų etiketę, t. y. atsižvelgiant į tai, kokiam augimo tarpsniui registruota veiklioji medžiaga. Siekiant išvengti rezistentiškumo, konsultantė rekomendavo keisti veikliąsias medžiagas ar jas naudoti mišinyje, taip pat laikytis registruotų normų, kurios nurodytos etiketėse, atkreipti dėmesį, kokia temperatūra turėtų būti produkto naudojimo metu, kad būtų gautas maksimalus poveikis ir optimalus rezultatas.
Konsultantė akcentavo, kad nereikėtų žieminių kviečių profilaktiškai purkši insekticidais, įmaišant juos į darbinį tirpalą, nes javų kenkėjai taip pat ne visada išplinta.
Kokias veikliąsias medžiagas rinktis? Yra tiek kontaktinių insekticidų, kurie veikia tik patekę ant kenkėjo per jo dangą, tiek ir sisteminių, kurie veikia patekę į augalo audinius ir cirkuliuodami kartu su jo sultimis. Priešingai nei kontaktiniai, kurie naikina tik tiesiogiai apipurkštus vabzdžius, sisteminės medžiagos užtikrina ilgalaikę apsaugą iš vidaus. Tik renkantis insekticidus ir rapsams, ir kviečiams, Vigita patarė įvertinti visumą, pradedant oro sąlygomis ir baigiant kenkėjų žalingumu.
Anot konsultantės, kad neplistų kenkėjai ir galima būtų sumažinti insekticidų naudojimą, pirmumą reiktų teikti kenksmingų organizmų plitimą mažinančioms priemonėms: laikytis sėjomainos, sėti optimaliais terminais, formuoti optimalaus tankumo pasėlius, tręšti subalansuotai.
„Dažnai tenka išgirsti – visi purškia ir aš purškiu. Jei naudojame augalų apsaugos produktus, tai naudokime juos atsakingai. Saugokime naudinguosius vabzdžius ir būtinai vadovaukimės produkto etiketėje pateiktais nurodymais“, – apibendrina Vigita.
Piktžolės – pasėlio konkurentės
LŽŪKT Klaipėdos r. biuro jaunesnysis augalininkystės konsultantas Romas Paksas daugiau dėmesio skyrė piktžolių plitimo problemai, kurios įšilus dirvožemiui pradėjo aktyviai augti ir konkuruoti su pasėliu – atima svarbią drėgmę.
Ankstyvą pavasarį pirmiausia dygsta šalčiui atsparesnės piktžolės: trikertės žvaginės, notrelinės, veronikos, kibiosios lipikės, o šiltėjant orams aktyviau pradeda dygti balandos, rūgtys, takažolės, ramunės, svėrės.
Dalis piktžolių dygsta bangomis, todėl net po herbicidinio purškimo gali pasirodyti naujų. Jos pavojingiausios ankstyvaisiais kviečių augimo tarpsniais, nes konkuruoja dėl drėgmės, šviesos ir maisto medžiagų. Todėl, pasak R. Pakso, herbicidinį sprendimą svarbu derinti ne tik prie kviečių BBCH tarpsnio, bet ir prie piktžolių dygimo bangos bei jų dydžio.
Rudenį konsultantas rekomendavo veikliąją medžiagą flufenacetą , naikinančią vienaskiltes piktžoles, ypač dirvines smilguoles ir vienametes migles. Jis pabrėžė, kad paskutiniai jos registravimo metai – naudoti galima tik iki gruodžio 10 d. (produktai Komplet, Arnold, Elipris, Pontos ir kt.).
Prieš smulkias dviskiltes piktžoles: našlaites, žliūges, žvagines, dažnai naudojamas ir maišomas su kitomis veikliosiomis medžiagomis diflufenikanas.
Pavasarį, kai pasėlis krūmijasi ar artėja į bamblėjimą, dažniausiai ūkininkai renkasi florasulamą, kuris veikia esant žemai temperatūrai, tinka kai yra lipikų, žliūgių, žvaginių ir kitų dviskilčių.
Tribenurono /amido/tifen/jodosulfurono veikliosios medžiagos tinkamos daugeliui dviskilčių naikinti, tačiau reikia valdyti atsparumo riziką, vengti kasmet naudoti šias veikliąsias medžiagas.
Fluroksipiras gerai veikia, kai yra kibiųjų lipikų, tačiau jam reikia šilumos, o sintetiniai auksinai 2,4 D, MCPA aktualūs prieš stambesnes dviskiltes piktžoles.
Susidoroti su vienaskiltėmis konsultantas patarė rinktis piroksulamą ir pinoksadeną.
Mota – metazachloro veikliosios medžiagos turintis dirvinis herbicidas veikia piktžoles per šaknis ir lapus. Veiksmingiausias esant drėgnai dirvai. Naikinamos ankstyvojo vystymosi tarpsnio piktžolės, kai išskleidžia ne daugiau kaip 3–4 lapelius.
Jenot Plus 050 EC – kvizalofop-P-etilo v. m. turintis herbicidas, skirtas naikinti vienaskiltėms piktžolėms ir varpučiui. Rekomenduojama šį produktą naudoti rapsams esant 2 lapelių tarpsnio, iki tol, kol kultūriniai augalai uždengia tarpueilius.
Koron 100 SC – Deltametrinas – skirtas naikinti rapsines sprages.
Tebu Super EW – purškiamas nuo fomozės, 4–6 lapelių dydžio, veikia 4 savaites, taip pat veikia kaip augimo reguliatorius, rapsai neperauga, gerėja žiemojimas.
Lontrel 72 SG – klopiralido v. m. turintis herbicidas – skirtas pavasarinei piktžolių kontrolei nuo dviskilčių piktžolių.
Leptostar 200 SL – Acetamipiridas – naudojamas kontroliuoti stiebinių paslėptastraublių ir raspinių žiedinukų populiacijai.
Kalbėdamas apie stebimą žirnių pasėlį, konsultantas akcentavo, kad dirvinius herbicidus žirnių pasėliuose efektyviausiai naudoti iškart po sėjos, geriausia per pirmąsias 2–3 valandas, kol dirvos paviršius dar tolygus ir pakankamai drėgnas. Grumstuotose, perdžiūvusiose ar prastos struktūros dirvose jų veiksmingumas gali sumažėti. Panaudojus dirvinį herbicidą, nerekomenduojama atlikti papildomo dirvos purenimo, kad nebūtų suardyta susiformavusi veikliosios medžiagos plėvelė.
Esant palankioms sąlygoms, dirviniai herbicidai gali veikti iki 2–3 mėnesių, o sudygusiuose žirniuose herbicidinius sprendimus reikia rinktis pagal piktžolių rūšinę sudėtį ir jų augimo tarpsnį. Dviskiltėms piktžolėms kontroliuoti gali būti naudojami bentazono ar MCPB veikliųjų medžiagų produktai, o vienaskiltėms ir javų pabiroms – specializuoti gramincidai Agil, Leopard, Pantera ar Targa Super.
Kontaktiniai herbicidai geriausiai veikia, kai piktžolės aktyviai auga, o oro temperatūra siekia apie 15–25 °C. Nerekomenduojama purkšti, kai temperatūra aukštesnė nei 25 °C, augalai patiria stresą, yra rasa ar netrukus prognozuojamas lietus. Po purškimo turėtų praeiti bent 2 valandos be lietaus, kad veikliosios medžiagos spėtų patekti į augalą.
Optimalaus tankumo žirnių pasėlyje herbicidų efektyvumas didesnis, nes patys žirniai geriau stelbia naujai dygstančias piktžoles.
Tinkami agronominiai sprendimai – mažiau ligų
Apie situaciją Šiaurės Lietuvoje kalbėjusi LŽŪKT Pasvalio r. biuro augalininkystės konsultantė Vytautė Bedalytė teigė, kad žieminių rapsų situacija gera. Remiantis IKMIS žiemkenčių stebėjimo duomenimis, šiaurės Lietuvoje žieminių rapsų peržiemojimas siekia nuo 88 iki 95 proc.
Žieminių kviečių pirmasis pavasarinis tręšimas fiksuotas kovo paskutinę savaitę, o augimo reguliatorius kai kurie ūkininkai panaudojo balandžio paskutinę savaitę, kiti laukia, kol praeis šalnos. Pasak konsultantės tokiu šaltu periodu reiktų rinktis augimo reguliatorius, kurie veikia prie žemesnių temperatūrų. Herbicidinių purškimų ūkiai neskubėjo atlikti, nes dėl žemos temperatūros, piktžolės neplito.
Žieminiai rapsai, kaip ir kviečiai, tręšti kovo paskutinę savaitę. Ūkininkai rinkosi amonio sulfato trąšas dėl amoniakinio azoto, nes jį greičiau pasisavina augalai, ir dėl sieros, kadangi ji gerina azoto pasisavinimą
Nurimo vėjui ir atšilus, rapsuose padaugėjo kenkėjų. Konsultantė akcentavo, kad planuojant juos naikinti svarbu registruoti purškimus PPIS sistemoje ir purkšti vakare.
Kalbėdama apie pasėliuose plintančias ligas, dėl kurių derlius gali sumažėti 30–50 proc., ji akcentavo, kad dažnai fungicidais purškiama per vėlai.
Pagal riziką išplisti ligoms pirmoje vietoje yra netinkama sėjomaina, tręšimas, sėjos tankis, laikas, orai. Išvada yra tokia, kad 80 proc. rizikos valdoma agronominiais sprendimais, o ne cheminiais.
Seminaro vaizdo įrašas
