2026 m. gegužės 7 d. Seime paminėtos Lietuvos narystės Europos Sąjungoje 22-osios metinės ir Europos diena. Renginio metu apžvelgtas Lietuvos kelias į ES, pasiekti rezultatai ir akcentuotas pasiruošimas Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai 2027 m. pirmąjį pusmetį.
Seimo Pirmininko pavaduotoja, Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkė Rasa Budbergytė sveikindama minėjimo dalyvius teigė, kad „per 22-ejus Lietuvos narystės ES metus mūsų valstybė išaugo į aktyvią, principingą ir girdimą ES narę“.
Pasak R. Budbergytės, narystė ES yra ne tik apie naudą, bet ir apie tai, ką esame pasirengę duoti. „Tai mūsų sėkmės istorija, kuri, tikiu, įkvepia ir kitas šalis – ypač Ukrainą ir Moldovą, kurios šiandien siekia savo europinės ateities – galimybės gyventi laisvoje, saugioje ir klestinčioje valstybėje“, – kalbėjo politikė.
R. Budbergytė pabrėžė, kad Lietuva rengiasi pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai. „Tai ne tik didelė garbė, bet ir įpareigojimas. Tai laikotarpis, kai ne tik organizuosime Europos Sąjungos Tarybos darbą, bet turėsime ir realią politinę galimybę telkti bendriems sprendimams“, – teigė Seimo Pirmininko pavaduotoja.
Europos reikalų komiteto vadovė atkreipė dėmesį, kad pirmininkaujanti valstybė negali veikti vienašališkai ar primesti savo sprendimų. „Jos vaidmuo – būti sąžininga ir nešališka tarpininke, gebančia derinti skirtingas pozicijas ir siekti bendro Europos intereso. Todėl šiai pareigai atsakingai ruošiamės visais lygmenimis – tiek Seime, tiek Vyriausybės lygiu, įtraukdami visuomenę“, – sakė parlamentarė.
R. Budbergytė pažymėjo, kad vienas svarbiausių pasirengimo darbų – aiškiai apibrėžti Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai prioritetus, tikslus ir uždavinius. „Seimas jau patvirtino pagrindines pirmininkavimo kryptis, kurios taps pagrindu mūsų programai“, – teigė parlamentarė.
Europos reikalų komiteto pirmininkė informavo, kad pirmininkavimo metu Seimas atstovaus Lietuvai organizuodamas parlamentinio matmens susitikimus ir aktyviai prisidės prie pirmininkavimo prioritetų įgyvendinimo. 2027 metų pirmąjį pusmetį Seimas organizuos 5 privalomus ir 1 vieną papildomą tarpparlamentinį susitikimą. Anot jos, Seimas šiame procese aktyviai dalyvauja – nuolat stebimi procesai, palaikomas dialogas su Vyriausybe ir siekiama, kad Lietuvos pozicijos atlieptų esminius šalies interesus.
Ministrė Pirmininkė Inga Ruginienė, kalbėdama apie pokyčius per pastaruosius dešimtmečius, tvirtino, kad Lietuva tapo modernia, atvira ekonomika, gebančia konkuruoti globaliose rinkose. „Mūsų verslai eksportuoja aukštos pridėtinės vertės produktus, o lietuviški sprendimai IT, lazerių, biotechnologijų srityse pelno pripažinimą visame pasaulyje. (…) ES investicijos ir struktūriniai bei sanglaudos fondai paskatino inovacijų, mokslinių tyrimų ir technologijų plėtrą, suvaidino svarbų vaidmenį modernizuojant šalies infrastruktūrą. Sutvarkyti keliai, atnaujinti miestai, modernizuotos mokyklos ir ligoninės – apčiuopiami pokyčiai, kuriuos matome kasdien. Regioniniai skirtumai visiškai neišnyko, tačiau ES parama padėjo šį atotrūkį gerokai sumažinti“, – kalbėjo Vyriausybės vadovė. Pasak jos, ne mažiau svarbūs socialiniai pokyčiai, pažanga skaitmenizacijos srityje.
„Per šiuos du dešimtmečius Lietuva iš naujokės tapo brandžia Europos politikos dalyve. Vienas ryškiausių Lietuvos politinio indėlio aspektų – mūsų lyderystė saugumo ir užsienio politikos srityje. Lietuva buvo tarp tų, kurie nuosekliai kėlė klausimus dėl agresyvios Rusijos politikos dar prieš tam tampant visos Europos prioritetu. Lietuvos pozicija buvo aiški ir nuosekli – principinga net ir tada, kai tai reikalavo sudėtingų sprendimų. Po Rusijos invazijos į Ukrainą Lietuva tapo viena aktyviausių Ukrainos rėmėjų tiek politiniu, tiek praktiniu lygmeniu. Mes ne tik raginome ES imtis griežtesnių sankcijų, bet ir rodėme principingą pavyzdį savo sprendimais“, – tvirtino premjerė. Ji akcentavo, kad šiame kontekste vis svarbesnis tampa ir Europos gynybos stiprinimas.
I. Ruginienė pažymėjo, kad Lietuva yra nuosekli ES plėtros rėmėja. „Mes gerai suprantame, ką reiškia narystė – tai ne tik ekonominė nauda, bet ir saugumo, stabilumo bei demokratijos garantas. Energetinis saugumas šiandien yra vienas svarbiausių klausimų, tiesiogiai veikiančių žmonių kasdienį gyvenimą. Lietuva ilgą laiką buvo priklausoma nuo vieno energijos tiekėjo, tačiau kryptingais politiniais sprendimais šią situaciją nuosekliai keičiame. Ši patirtis aiškiai parodė, kad energetika yra ne tik ekonomikos, bet ir saugumo klausimas“, – teigė Ministrė Pirmininkė.
Vyriausybės vadovė atkreipė dėmesį, kad svarbus ir Lietuvos vaidmuo kovojant su dezinformacija bei stiprinant informacinį saugumą. „Mūsų institucijos ir ekspertai tapo svarbiais partneriais Europos mastu dalijantis patirtimi, kaip atpažinti ir neutralizuoti informacines grėsmes. (…) ES šiandien susiduria su sudėtingais geopolitiniais, ekonominiais, klimato kaitos, saugumo ir technologinės pažangos iššūkiais. Ši situacija reikalauja bendrų sprendimų, vienybės, solidarumo bei gebėjimo veikti greitai ir atsakingai“, – kalbėjo I. Ruginienė.
Anot jos, šiandien mūsų atsakomybė – ne tik rūpintis Lietuvos interesais, bet ir aktyviai prisidėti prie bendrų europinių sprendimų. „Tai ypač aktualu dabar, artėjant mūsų pirmininkavimui ES Tarybai. (…) Sieksime ne tik diskusijų, bet ir konkrečių rezultatų – sprendimų, kurie atneštų realią naudą visiems Europos piliečiams“, – minėjime sakė Ministrė Pirmininkė. Ji tvirtino, kad pasirengimas šiai atsakingai misijai jau vyksta visu pajėgumu.
Buvęs užsienio reikalų ministras, Lietuvos derybų dėl narystės ES delegacijos vadovas Antanas Valionis savo kalboje pažymėjo, kad Lietuva 2000–2004 m. išsprendė vieną iš pagrindinių savo egzistencinių problemų. „Po nepriklausomybės paskelbimo niekam nebuvo jokių abejonių, jog vienintelis saugumo ir klestėjimo variantas Lietuvai yra sugrįžimas į Europos civilizaciją, prisijungimas prie euroatlantinės erdvės“, – sakė A. Valionis. Pasak jo, Lietuva žingsnis po žingsnio, nuo 1995 m. gruodžio 8 d., kai padavė paraišką stoti į Europos Sąjungą, sėkmingai ėjo tuo keliu.
„Mes nežinome, kur mes būtume buvę, jeigu nebūtume įstoję į NATO ir ES. Bet mes matome, kur yra tos valstybės, mūsų bendro likimo pakeleivės, kurios neįstojo į NATO ir ES. Mes matome, kur dabar Ukraina, kur dabar Moldova, kur dabar yra Pietų Kaukazo valstybės ar Vidurinės Azijos šalys“, – teigė Lietuvos derybų dėl narystės ES delegacijos vadovas.
Buvęs užsienio reikalų ministras atkreipė dėmesį, kad 2004 gegužės 1 d., kai įstojome, Lietuvos bendras vidaus produktas siekė 50 proc. ES vidurkio, šiemet jisai pasieks 90 proc. ES vidurkio. „Mes jau pralenkėme tokias šalis kaip Graikija, Portugalija ir esame ten, kur yra Ispanija, kuri beveik, galima sakyti, pralenkta“, – tvirtino A. Valionis.
