Nors bendras bedarbių skaičius šalyje traukiasi, jaunimo nedarbo rodikliai – nejuda iš vietos. Analitikai pastebi, kad Vakarų Europoje jaunų žmonių užimtumas yra bent trečdaliu didesnis, nes ten daugiau nei pusė studentų dirbti pradeda dar auditorijose. Lietuvoje dažnas absolventas pirmąjį nuolatinį, apmokamą darbą pradeda jau baigęs studijas, todėl jų startas darbo rinkoje yra lėtesnis. Daiva Kasperavičienė, „Telia“ Žmonių, kultūros ir teisės vadovė, pabrėžia: praktiniai įgūdžiai karjeros pradžiai turi didesnę įtaką nei teorinis išsilavinimas, todėl ragina jaunimą patirtį pradėti kaupti kuo anksčiau.
Nors Lietuvoje kasmet aukštąjį mokslą baigia apie 25-27 tūkst. žmonių, jaunimo nedarbas pastaraisiais metais svyruoja tarp 13-18 proc. ir nemažėja. Nyderlanduose, Danijoje, Austrijoje, Eurostat ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos 2024 m. duomenimis, jaunimo nedarbo lygis siekia vos 8-10 proc., o daugiau nei pusė jaunų žmonių čia dirba dar studijuodami. Lietuvoje dirbančių studentų rodiklis yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje.
„Šie skaičiai iliustruoja praleistą galimybę, nes žmonės, pradėję dirbti anksti, greičiau auga gyvenime visomis prasmėmis. Mūsų patirtis rodo, kad jie ne tik toliau mokosi ir mato aiškią profesinę kryptį, bet ir anksti ima kurti savo finansinį pagrindą. Principas „uždirbk mokydamasis“ padeda išvengti studijų paskolų arba lengviau jas grąžinti“, – sako D. Kasperavičienė.
40 proc. darbdavių: akademinis pasirengimas nebeatitinka realybės
Tai, kad akademinis pasirengimas nebeužtikrina sėkmingos karjeros, patvirtina ir skaičiai. „McKinsey“ 2025 m. atliktas tyrimas rodo, kad 63 proc. Europos darbdavių įgūdžių stygių šiandien laiko didžiausia kliūtimi verslo augimui. Situaciją dar labiau kaitina dirbtinis intelektas (DI) – Pasaulio ekonomikos forumas skaičiuoja, kad artimiausiu metu turės pasikeisti beveik pusė dirbančiųjų turimų kompetencijų. Tokiomis sąlygomis praktinė patirtis – būtina norint įsilieti į darbo rinką.
„Įgūdžių spragos atsiranda ne dėl jaunimo motyvacijos stokos, kaip dažnai manoma apie Z kartą. Dažnai matome, kad jauni žmonės ateina su geru teoriniu pagrindu, bet pasimeta gyvenimiškose aplinkybėse, kuriose reikia spręsti sudėtingas situacijas, dirbti su klientais ar priimti sprendimus spaudžiant laikui. Pirmasis darbas padeda jiems susidėlioti prioritetus, išmokti atsakomybės ir suprasti, kaip veikia organizacijos“, – sako „Telia“ Žmonių, kultūros ir teisės vadovė.
Pirmasis darbas – emocinio intelekto kursai
„LinkedIn“ 2026 m. duomenys rodo, kad jauni specialistai vis dažniau pradeda karjerą klientams artimose pozicijose – ten, kur galima išmokti derybų meno, konfliktų valdymo ir empatijos. Jaunimas klientų aptarnavimą atranda kaip greičiausią būdą įgyti paklausius įgūdžius, kurie itin aktualūs dabar, DI perimant rutinines užduotis. Gebėjimas parduoti save ir idėją, išgirsti klientą ir išspręsti krizę yra tai, ko DI nepakeis.
„Pastebime, kad klientų aptarnavimą jauni žmonės vis dažniau renkasi ne dėl to, kad tai lengviausias kelias, o todėl, kad tai greičiausias būdas įgyti vertingų įgūdžių. Toks pirmasis darbas padeda tvirtus pamatus tolesniam pareigų ir atlyginimo augimui. Turime ne vieną pavyzdį, kai žmogus, pradėjęs nuo pagalbos klientams, dabar vadovauja komandai ar dirba su strateginiais projektais. Tiesą sakant, mūsų klientų aptarnavimo centras veikia kaip vidinis talentų inkubatorius“, – šypsosi D. Kasperavičienė, pridurdama, kad darbas šioje srityje jau seniai neapsiriboja vien tik pokalbiais – jis persikėlė į skaitmenines platformas, kur naudojami DI įrankiai bei klientų patirties valdymo sistemos, leidžiančios darbuotojams pažinti technologijas iš vidaus.
Darbdaviai šiuos minkštuosius įgūdžius vis labiau vertina: nuo 2022 m. iki 2025 m. „LinkedIn“ platformoje darbo skelbimų, kuriuose nereikalaujama diplomo, skaičius išaugo maždaug trečdaliu, o net 9 iš 10 vadovų pirmenybę teikia būtent socialinėms kompetencijoms. Toks prioritetas pagrįstas skaičiais: Masačusetso technologijos instituto mokslininkų eksperimentas įrodė, kad minkštųjų įgūdžių lavinimas darbuotojų produktyvumą padidina 12 proc. ir verslui generuoja net 250 proc. investicijų grąžą.
