„Nežinau kodėl, bet trečdalis hektaro pasodintų eglaičių nurudo, neprigijo“, – tokius skundus tenka išgirsti Valstybinės miškų tarnybos (VMT) miškininkams. Įsibėgėjant pavasariniams miškų sodinimo darbams, VMT specialistai pataria, kokių klaidų nedaryti, kad įsigijus ir pasodinus medelius netektų iš naujo planuoti ir išlaidų, ir darbų.
Kodėl svarbu žinoti medelio kilmę?
Tiems, kurie nori atkurti arba įveisti naują mišką, VMT specialistai rekomenduoja rinktis tik į Miško dauginamosios medžiagos tiekėjų sąrašą įtrauktų tiekėjų parduodamus miško sodmenis. Šis patvirtintų tiekėjų sąrašas skelbiamas VMT internetinėje svetainėje.
Įsigyjant sodmenis, visuomet reikia iš pardavėjų reikalauti jų kilmės dokumentų ir ženklinimo. Tai būtina todėl, kad miško želdinimui turi būti naudojama tik tokia dauginamoji medžiaga, kuri genetiškai tinkama tai vietovei.
„Jeigu, pavyzdžiui, perkate sodmenis Valstybinių miškų urėdijos Dubravos medelyne ir ketinate sodinti Zarasuose, turite paaiškinti, kad jums reikia miško sodinukų, kurie būtų tinkami miško atkūrimui ar įveisimui būtent Zarasų rajone. Oficialūs pardavėjai puikiai žino rajonavimo reikalavimus ir suteiks reikiamą informaciją bei parinks tinkamus tam kraštui sodmenis, atsižvelgiant į sėklinės medžiagos, naudotos sodmenų išauginimui, surinkimo vietą“, – teigia VMT Miško genetinių išteklių skyriaus patarėja Jūratė Laukineitienė.
Ji pabrėžia, kad kilmės rajonas sodmenims gyvybiškai svarbus. Nors Lietuvos teritorija, atrodytų, nedidelė, sąlygos skirtinguose regionuose augti medeliui gali smarkiai skirtis.
„Sodmenys iš paprastosios pušies sėklų, surinktų pajūryje, vargu ar bus tinkami Dzūkijoje. Arba ar galime tikėtis, kad gerai augs medelis, kurio kilmė – pietinė šalies dalis, o jis pasodinta šiaurės Lietuvoje? Ar prisitaikys jis prie dirvožemio, oro sąlygų, ar nenukentės nuo šalnų? Sodmuo geriausiai augs savo kilmės rajone, o kito regiono sąlygos gali jam sukelti pernelyg didelį stresą ir medelis arba neprigis, arba po kelerių metų žus. Kilmės rajonavimas, kuris nustatytas visoms miško medžių rūšims atlikus išsamius tyrimus, yra labai svarbus mūsų miškų tvarumui, atsparumui klimato sąlygoms, ligoms“, – kalba J. Laukineitienė.
Ar atkuriant bei sodinant mišką laikomasi miško sodmenų kilmės rajonavimo reikalavimų, tikrina Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pareigūnai.
Kad netektų mokėti du kartus
Šį mėnesį AAD vykdo reidus „Sveiko miško pradžia“, kurių metu lankosi miško sodmenų auginimo, laikymo, prekybos ir naudojimo vietose bei vertina sodmenų kilmę, taip pat tikrina jų kokybę. Pirmuosiuose reiduose dalyvavo ir VMT specialistai. Jų metu pažeidimų rasta – kokybės reikalavimų neatitinkančią 13 tūkst. sodmenų siuntą nurodyta perrūšiuoti.
Dažniausias kokybės pažeidimas, kurį perkant sodinukus galima įvertinti vizualiai, – susisukusios arba užlenktos sodmenų, augintų atvirame grunte, šaknys. Taip pat pasitaiko sodmenų su per maža šaknine dalimi (šaknų masė turi sudaryti ne mažiau kaip trečdalį antžeminės augalo dalies), pažeistu šaknies kakleliu, su labai sužalotomis šoninėmis šaknimis arba išvis be jų, su išsišakojusiu, smarkiai apatinėje dalyje išlinkusiu, žaizdotu stiebeliu.
„Sodmenų kokybę pirkėjui reikia įvertinti ir savarankiškai, gerai apžiūrėjus, nes tai turi tiesioginę įtaką medelio galimybėms prigyti ir augti. Įsigijus kokybės reikalavimų neatitinkančių sodmenų, gali tekti pirkti dar kartą ir miško plotą atsodinti iš naujo. Tai – ir pakartotinas darbas, ir išlaidos, todėl rūpintis kokybe apsimoka“, – sako J. Laukineitienė.
Specialistė primena, kad labai svarbu saugoti sodmenų šaknis nuo išdžiūvimo. Jie negali būti ore ar saulėje nepridengtomis šaknimis, nes nunyksta smulkūs šakniaplaukiai. Dėl to augalai sunkiai prigyja, o prigiję auga prasčiau.
Miško sodmenų kokybės reikalavimai skelbiami Miško dauginamosios medžiagos nuostatuose.
Eglynų mažėjai, beržynai plečiasi
Pastaruoju metu Lietuvoje kasmet apytikriai 8,3 tūkst. hektarų plote pasodinama apie 31,3 mln. sodinukų atkuriant medynus, o įveisiant naujus miškus 0,7 tūkst. hektarų plote pasodinama apie 2,3 mln. medelių, skelbia 2026 metų nacionalinės miškų inventorizacijos duomenys.
Daugiausia atkuriama eglynų (3,5 tūkst. ha), pušynų (2,6 tūkst. ha), juodalksnynų (1,1 tūkst. ha) ir beržynų (1,0 tūkst. ha).
„Per 18 pastarųjų metų iš esmės keitėsi atkuriamų medynų struktūra – net dvigubai, nuo 79 iki 42 proc., mažėjo pažeidimams jautrių eglynų dalis, tuo metu atsodinamų beržynų plotas išaugo nuo 0,3 iki 11,5 proc.“, – apie pokyčius pasakoja VMT Nacionalinės miškų inventorizacijos skyriaus vedėjas Gintaras Kulbokas. Jei prieš beveik du dešimtmečius beržynų turėjome labai nedaug, šiandien jų plotai labai ženkliai padidėjo.
Apie 60 proc. miškų atsikuria savaime, be žmogaus pagalvos. Tokie plotai užima 12,5 tūkst. hektarų. Juose dominuoja lapuočiai. Didžiausia dalį natūraliai atsikuriančių miškų sudaro beržynai, po jų pagal plotą rikiuojasi drebulynai, juodalksnių ir baltalksnių medynai.
Valstybinės miškų tarnybos inf.
