Dėl hibridinių atakų dažnėjantys Vilniaus oro uosto trikdžiai kelia klausimų darbdaviams ir darbuotojams
Pastaruoju metu Tarptautinis Vilniaus oro uostas kone kasdien susiduria su veiklos trikdžiais, kurie siejami su hibridinėmis atakomis iš priešiškos kaimyninės valstybės. Šie incidentai ne tik sukelia nepatogumų keliautojams, bet ir, kaip teigia teisininkai, gali įnešti nemažai sumaišties tiek darbuotojams, tiek jų darbdaviams.
Viena iš galimų situacijų – darbuotojas dėl sutrikdytos oro uosto veiklos nespėja laiku grįžti iš atostogų. Tokiu atveju kyla klausimas, ar darbdavys turėtų fiksuoti pravaikštą. Teisės firmos „Sorainen“ partnerė Jurgita Karvelė pabrėžia, jog vienareikšmio atsakymo nėra, nes Darbo kodeksas pravaikštą apibrėžia kaip neatvykimą į darbą be pateisinamos priežasties.
Teisininkė atkreipia dėmesį, kad situacijos vertinimas priklauso nuo daugelio faktorių. Iš vienos pusės, pavėluotas grįžimas gali būti laikomas objektyvia priežastimi, jei, pavyzdžiui, oro erdvė buvo uždaryta. Iš kitos pusės, darbuotojas galėjo numatyti riziką ir neplanuoti grįžimo paskutinę atostogų dieną arba apsvarstyti alternatyvius grįžimo būdus.
Svarbus aspektas – darbuotojo bendradarbiavimas. Jei darbuotojas nedelsdamas informuoja darbdavį apie situaciją ir stengiasi sumažinti negrįžimo pasekmes, darbdavys turėtų elgtis supratingai. Dažniausiai pasirenkamas sprendimas – pratęsti kasmetines atostogas arba, darbuotojo pageidavimu, užfiksuoti neapmokamas atostogas. J. Karvelė pabrėžia, kad iniciatyva imti neapmokamas atostogas turėtų kilti iš darbuotojo.
„Sorainen“ teisininkė Beatričė Zubytė pataria darbdaviams neskubėti imtis kraštutinių priemonių, jei darbuotojas po atostogų nepasirodo darbe. Pirmiausia reikėtų pabandyti susisiekti su darbuotoju telefonu ar el. paštu, o jei tai nepadeda – kreiptis į nurodytą kontaktą nelaimės atveju. Teismuose vertinama, ar darbdavys įdėjo pakankamai pastangų išsiaiškinti darbuotojo neatvykimo priežastis.
Vis dėlto, jei darbuotojas neatvyksta į darbą be pateisinamos priežasties, darbdavys gali vadovautis Darbo kodeksu ir nutraukti darbo sutartį. Tačiau atleidimas turi būti proporcinga sankcija, todėl rekomenduojama vengti skubotų sprendimų.
Jei su darbuotoju nepavyksta susisiekti kelias dienas, sprendimas dėl atleidimo taip pat priklauso nuo konkrečios situacijos. Darbdavys turėtų įvertinti visas aplinkybes, įskaitant darbuotojo darbo etiką, elgesį po įvykio ir kaltės pripažinimą.
Komandiruotės trikdžiai: kas apmoka išlaidas?
Oro transporto sutrikimai kelia iššūkių ne tik atostogautojams, bet ir komandiruotiems darbuotojams. Atšaukti skrydžiai, vėlavimai ir maršrutų pakeitimai kelia klausimus dėl išlaidų, darbo laiko ir darbdavio bei darbuotojo pareigų.
Svarbu atsiminti, kad komandiruotės metu darbuotojas yra darbdavio žinioje. Kilus nesklandumams, darbuotojas privalo informuoti darbdavį ir suderinti tolimesnius veiksmus.
Papildomos komandiruotės išlaidos, tokios kaip transportas ir nakvynė, turi būti dengiamos darbdavio. Be to, darbdavys privalo mokėti darbuotojui dienpinigius už kiekvieną dieną, praleistą komandiruotėje. Jei dėl kelionės trikdžių darbuotojas grįžta vėliau, nei planuota, jam turi būti sumokėti dienpinigiai už papildomas dienas.
B. Zubytė akcentuoja, kad papildomos išlaidos neturėtų tekti darbuotojui, nes jos atsirado ne dėl jo kaltės. Pavyzdžiui, atšaukus skrydį, darbuotojui turėtų būti apmokama papildoma nakvynė.
Prailgėjęs kelionės laikas – teisė į ilgesnį poilsį
Darbo kodeksas numato, kad į komandiruotės laiką įeina kelionės į darbo vietą ir atgal laikas. Jei kelionės laikas pailgėja dėl skrydžių sutrikdymų, visas šis laikas turėtų būti laikomas komandiruotės laiku. Jei kelionės laikas sutampa su darbo laiku, papildomas apmokėjimas neprivalomas.
Jei kelionė vyko po darbo valandų, poilsio ar švenčių dieną, darbuotojas turi teisę į tokios pačios trukmės poilsį pirmą darbo dieną po kelionės arba šis poilsio laikas turi būti pridedamas prie kasmetinių atostogų. Už patį kelionės laiką darbuotojui turi būti sumokamas darbo užmokestis.
J. Karvelė primena, kad darbuotojui privalo būti suteikta bent 11 valandų nepertraukiamo poilsio tarp darbo dienų ir bent 35 valandų nepertraukiamas poilsis per 7 dienas. Todėl, jei darbuotojas grįžta iš komandiruotės vidurnaktį, darbdavys neturėtų reikalauti jo pasirodyti darbe 8 valandą ryte.
Atsižvelgiant į dažnus oro kelionių sutrikdymus, „Sorainen“ ekspertai rekomenduoja iš anksto aptarti su darbuotojais, kaip elgtis tokiose situacijose, ir numatyti aiškias kompensavimo ribas bei procedūras. B. Zubytė taip pat pabrėžia, kad pailgėjus komandiruotės trukmei, tai turi būti tinkamai dokumentuota.
