Rusija rengiasi išplėsti Tatarstane veikiančią „Alabuga-Volokno“ gamyklą, kad ši iki 2029 metų kasmet pagamintų papildomas 500 tonų aviacijai ir kosmoso pramonei tinkamo anglies pluošto. Eksperto skaičiavimu, toks pajėgumas teoriškai leistų kasmet pagaminti dar apie 28 tūkst. iranietiško „Shahed-136“ tipo atakos dronų korpusų, rodo rugsėjo 20 dieną „Politico“ paskelbti vidiniai dokumentai.
Naują gamybos liniją ketinama užbaigti 2027 metais
„Alabuga-Volokno“ yra Rusijos karinės pramonės tiekimo grandinės dalis, gaminanti didelio tvirtumo ir mažo svorio anglies pluoštą tolimojo nuotolio dronams. Įmonė priklauso „Umatex Group“ – Rusijos valstybinės atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ pažangiųjų medžiagų ir kompozitų padaliniui.
Dokumento metaduomenys rodo, kad plėtros planą 2025 metų pabaigoje parengė „Umatex“ darbuotojas. Rusijos vyriausybė naują gamybos liniją patvirtino 2026 metų gegužę.
Pagal planą, naujos gamyklos statybas numatoma užbaigti 2027 metais, o visą projektinį pajėgumą pasiekti iki 2029-ųjų. Joje ketinama įrengti modernią poliakrilnitrilo, arba PAN, pirmtako gamybą. Pagrindinis produktas būtų aviacijos ir kosmoso pramonei skirtas UMT42S-3K markės anglies pluoštas.
2026 metų gegužę–liepą darytose palydovinėse nuotraukose šalia esamos gamyklos matyti valoma statybų teritorija. Vašingtone veikiančio Mokslo ir tarptautinio saugumo instituto vadovas Davidas Albrightas, išanalizavęs rugpjūčio vaizdus, teigė, kad ten jau ruošiami naujo pastato pamatai.
Verslo, projektavimo ir statybos dokumentus iš Rusijos šaltinių surinko Kyjive veikiantis Ukrainos saugumo ir bendradarbiavimo centras (UCSC). Jų autentiškumą atskirai patvirtino Ukrainos vyriausybė ir JAV Atstovų Rūmų specialusis komitetas Kinijos klausimais.
Papildomo pluošto pakaktų tūkstančiams dronų korpusų
D. Albrighto teigimu, anglies pluoštas sutvirtina drono sparnus ir vidines konstrukcijas aplink variklį bei degalų baką. Pakeitus jį sunkesne medžiaga, nepavyktų išlaikyti reikiamo aparato svorio.
Eksperto skaičiavimu, papildomas 500 tonų metinis pajėgumas teoriškai leistų pagaminti maždaug 28 tūkst. „Shahed-136“ tipo dronų korpusų per metus. Tai būtų apie 78 proc. daugiau, palyginti su dabartiniu vertinamu gamybos lygiu.
Ukrainos vertinimu, Rusija jau dabar gali kasmet pagaminti daugiau kaip 36 tūkst. „Geran“ atakos dronų, sukurtų pagal iranietišką „Shahed“ konstrukciją.
Pačios „Rosatom“ dokumentuose tarp pagrindinių plėtros motyvų nurodyti dvejopos paskirties produktų importo pakeitimas ir Rusijos strateginių aviacijos bei gynybos sektorių anglies pluošto poreikio tenkinimas.
Vašingtone veikiančio Strateginių ir tarptautinių studijų centro (CSIS) nagrinėtame Rusijos strategijos projekte numatyta bepiločių orlaivių gamybą iki 2030 metų padidinti iki maždaug 130 tūkst., o iki 2035-ųjų – iki 350 tūkst. aparatų per metus. Kartu siekiama Rusijoje sutelkti jų korpusų ir kitų komponentų gamybą.
Sankcijos tiekimo grandinės nesustabdė
„Alabuga-Volokno“ ir „Umatex“ taikomos kelių Vakarų valstybių sankcijos. JAV Iždo departamento Užsienio turto kontrolės biuras OFAC gamyklą į sankcijų sąrašą įtraukė 2023 metų vasario 24 dieną, o Europos Sąjungos ribojamų subjektų sąraše nurodyta 2024 metų vasario 23 dienos įtraukimo data.
Su ta pačia tiekimo grandine susiję dokumentai anksčiau parodė, kad 2026 metais Kinijos valstybinė bendrovė „Jilin Chemical Fiber Group“ į „Alabuga-Volokno“ išsiuntė 46 tonas PAN pirmtako. Muitinėje krovinys buvo deklaruotas kaip civilinis sintetinis pluoštas. D. Albrighto vertinimu, tokio kiekio galėjo pakakti maždaug 1 300 dronų dalims.
UCSC vadovas Serhijus Kuzanas perspėjo, kad „Alabuga“ įmonių plėtra yra ne vien Ukrainos fronto problema, bet ir ilgalaikis iššūkis visos Europos saugumui.
„Rosatom“ atsisakė komentuoti plėtros dokumentus, tačiau anksčiau tvirtino, kad korporacija ir jos įmonės laikosi galiojančių teisės aktų. Kinijos ambasada Vašingtone pareiškė nežinanti apie šį planą ir teigė griežtai kontroliuojanti dvejopos paskirties prekių eksportą. Rusijos ambasada į prašymą pateikti komentarą neatsakė.
