Statistika iškalbinga: apie 40% dvyliktokų Lietuvoje dar nėra apsisprendę, kokią profesiją rinksis. Specialistai pataria, kaip jaunam žmogui nepasiklysti profesijų miške ir suprasti, kuri tinkamiausia būtent jam, kaip sudominti darbdavį, kai neturi jokios darbo patirties, ir kokios profesijos stiprėjant klimato kaitai bus vis labiau vertinamos.
„Žengti pirmą žingsnį planuojant asmeninę karjerą padės du esminiai kausimai: kas esu ir kuo galiu būti“, – praėjusią savaitę šimtus moksleivių iš visos Lietuvos subūrusiose Karjeros dienose kalbėjo Giedrė Valaitienė, Lietuvos karjeros specialistų asociacijos vadovė.
Jei gamindami picą pradedame nuo ingredientų, tai karjeros pasirinkimas prasideda nuo to, kas aš: kokios mano asmeninės savybės, kuo aš stiprus, kuri veikla mane labiausiai traukia, dėl ko paaukočiau atostogas? Kokie mano gabumai: ką darau geriau nei kiti, – pavyzdžiui, gal aš gražiau piešiu nei bendraamžiai, aiškino ekspertė.
Verta pagalvoti ir ką patinka daryti.
„Geras „paruoštukas“ čia – socialiniai tinklai. Pažiūrėkite, ką naršėte TikTok ar peržiūrėjote Instagram, kokios informacijos dažniausiai ieškote. Tai gali sufleruoti, kas jums kaip žmogui įdomiausia ir svarbiausia“, – pataria G. Valaitienė, pridurdama, kad pažinti save padeda ir popamokinė veikla: sportas, savanorystė, veikla nevyriausybinėse organizacijose. Pavyzdžiui, gal savanoriaujate ligoninėje ar ugdymo įstaigose?
„Ten, kur jums sekasi, didžiausia tikimybė, kad ir yra jūsų pašaukimas“, – aiškino ji.
Paauglių klausimus ir abejones dėl ateities konkrečiais žingsniais padeda paversti projektas „Profesinis ugdymas – prieinamas visiems“.
Jį įgyvendina Europos socialinio fondo agentūra su 46 partneriais, tarp jų – Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra (LINEŠA).
Projekto tikslas – profesinio mokymo įstaigų mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) ir augantiems nepalankesnėse socialinėse ekonominėse sąlygose (SEK) suteikti priemones, įrangą, mokymus ir specializuotą pagalbą. Tokia pagalba didina įsitraukimą, padeda užbaigti pradėtus mokslus ir įgyti kvalifikaciją.
Svarbi projekto veikla – LINEŠA organizuojamos Karjeros dienos, skirtos 14 metų ir vyresniems jaunuoliams.
„Džiaugiamės, kad praėjusią savaitę surengtos Karjeros dienos pritraukė gausų būrį mokinių. Renginio metu buvo smagu stebėti, kaip dalyviai tyrinėja savo pomėgius, vertybes, stiprybes ir mokosi planuoti ateitį ne spėliojant, o remiantis konkrečiais veiksmais“, – teigia renginius organizavusios LINEŠA atstovės Indra Gasiancevienė ir Kamila Golod.
Apie laimės formulę
G. Valaitienė pabrėžia: jaunas žmogus tampa tvirtesnis pasirinkimuose tada, kai ne tik svarsto, bet ir veikia: bando įvairias veiklas, tyrinėja, kalbasi su kitais, bendrauja su įvairių profesijų atstovais ir reflektuoja patirtis.
„Karjeros pasirinkimas nėra vienkartinis sprendimas – tai nuolatinis savęs pažinimo ir drąsių bandymų procesas. Svarbiausia ne „teisingai pasirinkti iš karto“, o mokytis suprasti save: savo stiprybes, vertybes, motyvus ir tai, kas iš tiesų „veža““, – pabrėžė G. Valaitienė.
Ekspertė užsiminė iš jaunų žmonių dažnai girdinti, kad jie nori dviejų dalykų: pinigų ir būti laimingi.
„Tačiau renkantis profesiją pagrindinis klausimas turi būti ne kur mokami dideli pinigai, o ką galiu padaryti geriau už kitus ir ką dirbant man neprailgs laikas, nes tai atneš ir pinigus, ir laimę. Vadovaukitės savo norais, norus palyginkite su galimybėmis ir, jei jie sutampa, tai duos geriausią rezultatą“, – jaunuoliams patarė G. Valaitienė.
Ką pataria daryti ieškantiems pirmojo darbo?
Būna, ieškant pirmo darbo randi patinkantį skelbimą, o ten reikalauja patirties. Ką daryti, kai pradedi nuo nulio ir jos neturi?
Rita Karavaitienė, CV-Online marketingo vadovė, ramina, kad kiekvienas pirmojo darbo ieškantis jaunuolis turi ką pasiūlyti darbdaviams.
„Atidžiau panagrinėjus pamatysite, kad turite ir įgūdžių, ir patirties, – pvz., mokate anglų kalbą, „draugaujate“ su technika, dirbote trumpalaikius darbus, atlikote praktiką. Visa tai įrašykite į savo CV“, – patarė R. Karavaitienė. Pasak jos, darbdaviai iš kandidatų tikisi patirties, tačiau labiau nei jos ieško motyvacijos, atsakomybės ir noro bei gebėjimo mokytis.
„Įgūdžių galima įgyti, o požiūrio į darbą – ne“, – pabrėžė ji.
Kitas patarimas: pirmiesiems darbams turėkite realius lūkesčius, – tiek darbo pobūdžiui, tiek atlyginimui. „Dažniausiai pirmieji darbai būna nereikalaujantys itin aukštos kvalifikacijos, todėl ir siūlomi atlyginimai už juos būna MMA lygio, t.y. nuo 800 eurų „į rankas“. O nauda pradėjus dirbti akivaizdi: darbas jums suteiks pasitikėjimo savimi, savarankiškumo, ir, svarbiausia, įgūdžių, patirties ir pažinčių“, – kalbėjo R. Karavaitienė.
Šešėliavimas, savanorystė, praktikos – papildomi ir efektyvūs metodai
Visos šios veiklos padeda mokiniams ne teoriškai, o realiai patirti skirtingas profesijas ir geriau suprasti save.
Rasa Kriščiūnaitė, Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių regioninio karjeros planavimo skyriaus karjeros konsultantė, kvietė moksleivius tiek gyvai, tiek virtualiai atvykti į įvairiuose regionuose veikiančius karjeros centrus „Karjeras“ ir pasinaudoti čia siūlomomis galimybėmis jaunimui.
„2025 m. Vilniuje buvo atidaryta pirmoji Lietuvoje ir Baltijos šalyse skaitmenizuota erdvė, skirta žmonėms, kurie planuoja savo karjerą. Ten įrengtos interaktyvios zonos, kur galima: susipažinti su profesijomis per technologijas, dalyvauti simuliacijose, pvz., darbo pokalbiuose, gauti konsultacijas apie karjerą“, – pasakojo ji ir kvietė norinčius apsilankyti šiame centre registruotis ir visus šiuos potyrius išmėginti.
Galimybę pažinti norimą profesiją iš arčiau suteikia ir savanorystė. „Šio pažinimo kelyje galima sutikti bendraminčių visam gyvenimui bei įgyti kompetencijų – tokių, kaip laiko planavimas, komunikabilumas, lyderystė, atsakomybė, kurios pasitarnaus ateities profesiniame kelyje“, – teigė Liveta Kazlauskaitė, LiJOT „Žinau viską“ komandos vadovė.
Ji priminė, kad savanorystė galima įvairiose srityse: jaunimo politikoje (jaunimo organizacijose), jaunimo savanoriškoje tarnyboje, sporte, renginiuose, su gyvūnais, kariuomenėje, kitose organizacijose/įstaigose ir net už Lietuvos ribų – Europos solidarumo korpuse.
Šešėliavimą jau šį lapkritį mokinius kvietė išmėginti Indrė Engelkytė-Iršė, LJA „Šešėliavimas“ programos vadovė.
Pasak jos, šešėliavimas ir praktikos suteikia mokiniams galimybę ne tik pažinti profesijas, darbovietes, bet ir geriau pažinti save per realias patirtis. „Praktinis patyrimas leidžia mokiniams pamatyti save skirtingose situacijose – kas jiems sekasi, kas kelia iššūkių ir kokioje aplinkoje jie jaučiasi geriausiai. Tiesioginis kontaktas su profesionalais veikia kaip mentorystė – mokiniai ne tik stebi darbą, bet ir išgirsta realius karjeros kelius, pasirinkimus bei pokyčius, kurie yra natūrali šiandieninio gyvenimo dalis. Profesionalai pasitelkiant savo pačių patirtį drąsina mokinius žengti toliau, veikti neapibrėžtume: eiti, bandyti, klysti“, – aiškino I. Engelkytė-Iršė.
Iš buhalterės – ,,Metų elektrikė”
Iš Mažeikių kilusi Kamilė daugybę metų dirbo buhaltere. Pastebėjo, kad elektrikai už mažiau valandų gauna triskart didesnį atlygį. Nors jai sakė, kad moteris tokio darbo dirbti negali, visgi nusprendė pabandyti. Rezultatas: 2024 m. Kamilė tapo Anglijos metų elektrikė.
Pasak Paulinos Drėgvaitės, ekspertės, Vilniaus universiteto doktorantės, tokių istorijų ne viena. Kiekvienas esame susidūrę su stereotipais ir jų poveikiu: pavyzdžiui, kad tas darbas tik vyrams, o ana profesija – tik moterims.
„Kažkas yra į „dėžutę“ patalpinęs mus, o mes, savo ruožtu, esame „įrėminę“ kažką kitą. O gal netgi ir save. Tai suprantama: stereotipai mums padeda apdoroti didžiulius informacijos kiekius ir suprasti kasdien besikeičiantį pasaulį. Bėda ta, kad kartais stereotipai ima rinktis už mus. Tačiau metę iššūkį išankstinėms savo ir kitų nuostatoms, susipažinę su istorijomis žmonių, pasirinkusių eiti autentiška kryptimi, tokių kaip Kamilė, mes galime rasti žemėlapius savosioms profesinio gyvenimo kelionėms – už stereotipų ribų“, – teigė P. Drėgvaitė.
Kokios profesijos bus aktualios klimato kaitos paveiktame pasaulyje
Tomas Pocius, Gamtos edukatorius, Europos klimato pakto ambasadorius, mokiniams planuojant karjerą patarė orientuotis ne į tai, kas aktualu šiandien, o į tai, kas bus reikalinga rytoj. „Tai reiškia rinktis kryptį, kuri išliks prasminga ir reikšminga klimato kaitos paveiktame pasaulyje“, – sakė jis.
Tarp profesijų, kurios stiprėjant klimato kaitai ateityje bus vis labiau vertinamos, jis minėjo ekologo, klimatologo, tvarių miestų planuotojo, genų inžinieriaus, atsinaujinančios energijos specialisto, tvarių technologijų inžinieriaus, tvarumo vadovo ar konsultanto, edukatoriaus, klimato kaitos teisininko ir kt.
Projektas „Profesinis ugdymas – prieinamas visiems“ finansuojamas Europos Sąjungos fondų „Europos socialinis fondas +“ (ESF+) ir Bendrojo finansavimo lėšomis.
