Nuo 3 iki 4 procentų. Toks ekonomikos augimas 2026 m. prognozuojamas besivystančiose ir pereinamosiose rinkose, tokiose kaip Artimieji Rytai, Centrinė Azija ar Kaukazas, rodo Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Pasaulio banko prognozės. Tai – gerokai didesni skaičiai nei Europos, tad kartu ir savotiškas signalas Lietuvos bei visos Europos Sąjungos (ES) verslams: norint išlaikyti konkurencingumą, verta daugiau pasižvalgyti už ES ribų.
TVF prognozuoja, kad euro zonos realus BVP augimas 2026 m. sieks apie 1,1 proc. Europos Komisija (EK) prognozuoja, kad BVP augimas Europos šalyse 2026 m. sieks iki 1,5 proc.
Palyginimui, pereinamosiose ir besivystančiose rinkose augimo perspektyvos kone dvigubai ar net trigubai didesnės. Pavyzdžiui, remiantis Eurazijos plėtros banko duomenimis, 2026 m. Uzbekistane prognozuojamas BVP augimas apie 6 proc. Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas šį rudenį savo paviešintoje ataskaitoje centrinės Azijos šalims 2025 m. prognozavo apie 3,1 proc. BVP augimą.
Potencialą investicijoms užgožia nežinomybė
„Centrinės Azijos ar Kaukazo šalys, tokios kaip Kazachstanas, Uzbekistanas, Sakartvelas ar Armėnija, pastaraisiais metais iš tiesų pasižymi pastebimai augančiomis ekonomikomis, kuriose juntamas didėjantis vartojimas, auganti vidurinioji klasė ir nuosekliai plečiama infrastruktūra. Tai iš pirmo žvilgsnio turėtų būti tarsi „saldainiukas“ potencialiems investuotojams.
Kita vertus, augimas savaime nereiškia stabilumo. Ir tai paaiškina, kodėl daugelis ES verslų, tame tarpe ir Lietuva, iki šiol atsargiai žvelgia į investicijas besivystančiose ar pereinamosiose rinkose. Valstybės, tokios kaip Kirgizija, Tadžikistanas ar Armėnija, vis dar susiduria su politiniu neapibrėžtumu, valiutų svyravimais, sudėtingesne teisine aplinka ar priklausomybe nuo kelių strateginių sektorių“, – teigia „European Merchant Bank“ („EMBank“) finansinių institucijų vadovė Ezgi Karaca.
Ekspertė papildo, kad Tadžikistane pastaraisiais metais verslo aplinką veikė dideli valiutos kurso svyravimai – 2024 m. vietinė valiuta somonis nuvertėjo daugiau nei 10 proc. prieš JAV dolerį, o tai smarkiai apsunkino importuotojų ir eksportuotojų atsiskaitymus. Armėnijos verslo aplinkai didelę įtaką iki šiol daro regioninis nestabilumas. Atsinaujinančios įtampos Kaukaze ir apribotos prekybos jungtys su kaimyninėmis valstybėmis reiškia, kad tiekimo grandinės čia išlieka neprognozuojamos, o tai didina investicijų riziką.
Visa tai reiškia, kad verslo aplinka išlieka rizikinga, ypač tiems, kurie įpratę veikti labiau reguliuojamose, stabiliose ES rinkose. Taigi, nors potencialo yra nemažai, galima daryti prielaidą, kad būtent dėl tokios nežinomybės daugelis įmonių, ypač smulkaus ir vidutinio verslo, iki šiol vengė aktyviau žengti į šiuos regionus.
Ar įmanoma amortizuoti riziką?
„Veikiausiai labiau nei idėjų ar noro trūkumas atsargų Europos verslų požiūrį į investicijas besivystančiose ir pereinamosiose šalyse lemia baimė dėl neapibrėžtumo. Viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių privengiama investuoti, importuoti ar eksportuoti į tokias šalis – neatsiskaitymo rizika. Kai nėra ilgalaikių partnerystės istorijų ar veiksmingų garantijų mechanizmų, bet koks sandoris su nauju pirkėju ar tiekėju atrodo kaip žingsnis į nežinomybę. Net jei rinkos potencialas akivaizdus, baimė, kad pinigai „įstrigs“ ar partneris neįvykdys įsipareigojimų, dažnai nugali norą rizikuoti.
Kita vertus, ar tikrai rizika tokia didelė, kad net nepabandyti? Toli gražu ne visi verslai žino, kad egzistuoja bent dalį rizikų padedantys suvaldyti tarptautiniai finansiniai instrumentai, kurie užtikrina sklandžius atsiskaitymus tarp įmonių iš skirtingų šalių“, – sako E. Karaca.
Anot „EMBank“ atstovės, viena tokių – Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) prekybos finansavimo programa. Ji veikia jau daugiau nei du dešimtmečius ir apima daugiau kaip 100 šalių bankus bei finansų institucijas. Programos esmė – suteikti garantijas, kurios padeda užtikrinti, kad eksportuotojai ir importuotojai gautų savo pinigus net tuo atveju, jei kita sandorio pusė patirtų finansinių sunkumų ar būtų paveikta politinės rizikos. Tokie mechanizmai suteikia įmonėms pasitikėjimo žengti į naujas rinkas, kur anksčiau veikti atrodė pernelyg rizikinga.
Pavyzdžiui, jei įmonė iš Sakartvelo nori įsigyti prekių iš Lietuvos tiekėjo, jos vietinis bankas išleidžia akredityvą – pažadą sumokėti už prekes, kai jos bus pristatytos. Tokiu atveju vienas iš Lietuvos bankų, bendradarbiaujantis su ERPB, patvirtina šį akredityvą Lietuvos eksportuotojui ir užtikrina, kad už sandorį bus atsiskaityta. Tuo pat metu ERPB suteikia tam Lietuvos bankui garantiją, prisiimdamas dalį finansinės rizikos.
Rezultatas – Lietuvos įmonės gali drąsiau bendradarbiauti su naujais partneriais užsienyje, nes atsiskaitymai užtikrinami tarptautiniu lygmeniu.
Be ERPB mechanizmo, egzistuoja ir kiti tarptautiniai rizikos mažinimo įrankiai. Vienas iš jų – Pasaulio banko grupės agentūra MIGA (Multilateral Investment Guarantee Agency), kuri specializuojasi investicijų draudime besivystančiose ir pereinamosiose šalyse. Ji suteikia verslams galimybę apsidrausti nuo finansinės ir politinės rizikos – nuo valiutos pervedimo apribojimų iki politinio nestabilumo ar karinių konfliktų poveikio. Tokios priemonės ne tik suteikia daugiau saugumo investuojantiems į naujas rinkas, bet ir realiai mažina barjerus prekybai bei kapitalo judėjimui tarp brandžių ir sparčiai augančių ekonomikų.
„Globali ekonomika juda greičiau nei mūsų visų įpročiai. Ne veltui sakoma, kad tai, kas buvo nedrąsu ir nepatikima vakar, nebūtinai vengtina yra ir šiandien.
Tad kodėl, kai Europos ekonomika stagnuoja, nepažvelgus plačiau? Kuriant ir vystant mechanizmus, padedančius sumažinti riziką, besivystančios ir pereinamosios rinkos, kurios dar neseniai atrodė tolimos, šiandien Lietuvos bei visos Europos verslui gali tapti naujomis ir perspektyviomis galimybėmis“, – sako E. Karaca.
