Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius kartu su viceministre Ana Burkovskiene dalyvavo Europos civilinio pasirengimo ir atsparumo koalicijos ministrų susitikime. Renginyje taip pat dalyvavo ir savo įžvalgomis pasidalijo buvęs Suomijos Prezidentas Saulis Nynistio bei už krizių valdymą ir civilinę saugą atsakinga Europos Komisijos komisarė Hadja Lahbib.
„Gyvename laikotarpiu, kai krizės nebėra išimtys – jos tampa naująja norma. Todėl mūsų atsparumas turi būti ne reakcija, o nuolatinė būsena. Turime ruoštis įvairiausiems scenarijams ne todėl, kad jų bijome, o todėl, kad tik taip galime užtikrinti savo valstybių ir piliečių saugumą. Kiekvienas investuotas euras į pasirengimą šiandien reiškia išsaugotas gyvybes ir stabilumą rytoj“ – sakė ministras V. Kondratovičius.
Ministrai iš Belgijos, Danijos, Estijos, Suomijos, Vokietijos, Latvijos, Lietuvos, Liuksemburgo, Nyderlandų, Lenkijos ir Švedijos aptarė, kaip stiprinti Europos pasirengimą vis sudėtingesnėje saugumo aplinkoje. Artėjant vienerių metų Koalicijos veiklos sukakčiai, pažymėta jos plėtra – prie iniciatyvos prisijungė Lenkija ir Vokietija, o formatas išlieka atviras visiems partneriams, siekiantiems stipresnio civilinio pasirengimo ir atsparumo Europoje.
Susitikime patvirtinti pagrindiniai Koalicijos prioritetai: piliečių įgalinimas kaip visuomenės atsparumo pagrindas, bendras rizikų ir grėsmių vertinimas Europos Sąjungos mastu, efektyvesnis informacijos dalijimasis ir krizių valdymas, kritinės infrastruktūros apsauga bei glaudesnis Europos Sąjungos ir NATO bendradarbiavimas.
Atsižvelgiant į geopolitinius iššūkius, ypatingas dėmesys skirtas Rusijos vykdomai agresijai prieš Ukrainą, kuri išlieka didžiausiu ilgalaikiu saugumo išbandymu Europai. Taip pat nestabilumas kituose regionuose dar labiau didina grėsmių kompleksą. Ministrai sutarė, kad parama Ukrainai turi būti tęsiama tiek, kiek reikės, o šios šalies patirtis – ypač kovojant su hibridinėmis grėsmėmis ir kritinės infrastruktūros pažeidimais – turi būti aktyviai integruojama į Europos politikos formavimą.
Susitikimo metu taip pat pabrėžta būtinybė užtikrinti, kad pasirengimo stiprinimas ir hibridinės grėsmės būtų nuosekliai įtraukti į būsimus Europos Sąjungos finansavimo instrumentus ir programas. Pabrėžta, kad pasirengimas kainuoja, tačiau nepasirengimo kaina gali būti nepalyginamai didesnė.
Europos civilinio pasirengimo ir atsparumo koalicija, įsteigta 2025 m. gegužę, siekia stiprinti valstybių narių bendradarbiavimą ir užtikrinti visapusišką pasirengimą įvairioms grėsmėms – nuo gamtinių nelaimių iki ginkluotos agresijos – bei didinti Europos Sąjungos ir NATO veiksmų papildomumą.
