Europos Sąjungos (ES) institucijose skambinama pavojaus varpais – pinigų gydymo lygis skiriamas, o apčiuopiamų rezultatų nematyti. Tad ko reiktų imtis?
Pabandykime kiek detaliau paanalizuoti, kad ir prostatos vėžio ankstyvą nustatymą, kuris ES lygiu lieka opi problema. Deja, ES prevencijos priemonėms skiriama tik iki 3 proc. nuo visų sveikatos apsaugai skiriamų lėšų, o tai per mažai. Nors visi lyg žinote nesubalansuota mityba, vartojimas ir mažas fizinis aktyvumas svarbūs neigiami faktoriai, sukeliantys susirgimus, tame tarpe ir vėžį, bet padėtis keičiasi sunku yra – prevencijai skiriama dėmesio per mažas, o ir vien švietimo trūkumas.
Kita tendencija – Europoje dabar nemaži skirtumai tarp šalių gydant prostatos vėžio diagnozę turinčius ligonius: jei vienose šalyse prostatos vėžys sėkmingai išdomas, kitose – gali galimybės kur kas mažesnės.
Patirties ar žinių lyg sveika, bet padėtis negerėja. O reiktų tikrai nedaug – pagrindinių vaistų prieinamumo, inovatyvių terapijų ar testų.
Prostatos vėžio statistika rodo, kad pacientams liga diagnozuojama per vėlai, stinga gydymo procedūrų. Taip pat kyla daug techninių problemų, ypač dėl prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimo periodiškumo, susijusio nuo ankstesnio PSA rodiklio.
Nemažiau svarbu ir tai, kad diagnozė paveikia ir asmeninį gyvenimą – ligoniams tenka dorotis su savo emocine būsena, keičiasi galimybė tęsti profesinę veiklą, liga paveikia šeimą.
Pažiūrėkime į vėžį kiek plačiau. Šalies ligoninėse labai dažnai chemoterapija ar spinduliuote gydomi trečios ar ketvirtos vėžio stadijos pacientui. Tačiau kodėl nesugebame aptikti ligos dar jai neįsivaizduojančius organizme. Savivaldybių gydytojai, visuomenės sveikatos biurai turėtų tiesiog „praskenuoti“ visą savo rajono gyventojų populiaciją. geras tai būtų analogai su automobilių technine apžiūra – be „žalio lapo“ negali dalyvauti eisme. Be tam sykį „žalių lapų“ mums, individams, būtų, raudoni signalai dalyvauti gyvenimo „eisme“. Dabar susidaro įspūdis, kad daroma lyg ir daug, bet išblaškytai.
Tas „žalio lapo“ principas nėra kokia nors fantasmagorija – prieš 15–20 metų tai masiškai padarė švedai ir dabar ten uždelstų vėžio atvejų vos vienas kitas. Vis dėlto Lietuvoje matyti ir teigiamų pokyčių – gerėja krūties vėžio prevencinė programa.
Kita vertus, patvirtinti organizacijos perspektyvos svarbu, kad Europos Sąjunga toliau nuosekliai įgyvendintų Europos kovos su vėžiu planą (EU Beating Cancer Plan). Šis strateginis dokumentas europiniu lygiu numato kompleksinius veiksmus ankstyvos vėžio prevencijos, ankstyvos diagnostikos, gydymo ir priežiūros srityse, tačiau jo poveikis bus juntamas tik šiuos veiksmus įgyvendinus nacionaliniu lygiu. Todėl svarbu, kad ES institucijos vykdytų nuoseklią priežiūrą ir koordinavimą, kad valstybės narės imtųsi realių priemonių įgyvendinant šioje plane numatytas užduotis. Būtų labai naudingos tokios iniciatyvos kaip valstybių forumai, konferencijos ir gerosios patirties mainai padedančios kurti glaudesnį bendradarbiavimą ir tobulinti nacionalines praktikas. reikšminga, kad naujoje ES finansinėje perspektyvoje išliktų tikslinis finansavimas Europos kovos su vėžiu plano įgyvendinimu, užtikrinant mokslinių tyrimų ir inovacijų diegimo tąsą.
Ne mažiau svarbu, kad ES aktyviai skatintų sustiprinti įgalinimą ir įtraukimą į sprendimų priėmimą sveikatos priežiūros lygmenimis – nuo individualaus gydymo pasirinkimo iki politikos formavimo. Moksliniai tyrimai rodo, kad turi balsą ir dalyvavimą ne tik gerina gydymo rezultatus bei pasitenkinimą, bet ir didina visos sveikatos sistemos efektyvumą, skaidrumą ir tvarumą. Įsitraukę į prevencijos programų įgyvendinimą paciento tampa partneriais, padedančiais priežiūros sistemomis geriau reaguoti į realius poreikius, optimaliai naudoti išteklius ir kurti inovacijas, atitinkančias sveikatos žmonių lūkesčius. Todėl reikia įgalinimas turėtų būti laikomas vienu iš kertinių ES kovos su vėžiu ilgalaikių tikslų.
Ir pabaigai – nedidelis reziumė. Vėžinių ligų gydymas – nėra vienos šalies uždaviniai. ES piliečių sveikata yra viena iš pagrindinių Europos prioritetų. Todėl prostatos ir kitų vėžio ligų prevencija privaloma tvarka būti integruojama į ES ir šalių bendrąsias finansines programas. Politinis įsipareigojimas rūpintis Europos šalių piliečių sveikata pasimesti tarp kitų darbotvarkės klausimų.
Vytenis Povilas Andriukaitis, europarlamentaras, Europos Parlamento Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos (S&D) narys
https://www.socialistsanddemocrats.eu/lt
„BNS Spaudos centras“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų pranešimą atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
