Šventės – ne tik džiaugsmas, bet ir kibernetinių sukčių metas: kaip apsisaugoti?
Artėjant šventiniam laikotarpiui, kuomet miestai pasipuošia šventinėmis dekoracijomis, o elektroninės parduotuvės vilioja pirkėjus nuolaidomis, budrumas dažnai atslūgsta. Tačiau būtent šis metas tampa aukso amžiumi kibernetiniams sukčiams, įspėja Kauno technologijos universiteto (KTU) Kibernetinio saugumo kompetencijų centro vadovas, profesorius Šarūnas Grigaliūnas.
Profesorius pažymi, kad kibernetinio sukčiavimo atvejų pikas stebimas nuo lapkričio iki sausio mėnesio. Šventiniu laikotarpiu žmonės dažniau laukia siuntų, skuba atlikti pirkinius, todėl mažiau atidžiai tikrina detales ir lengviau paspaudžia ant įtartinų nuorodų.
„Triukšmas”, kurį sukelia nuolaidos, pristatymai, sąskaitos, dovanos, labdara ir atostogų planai, sukuria puikų foną sukčiams. Apgaulingas laiškas ar SMS pranešimas gali atrodyti kaip dar viena „įprasta” žinutė, įspėja Š. Grigaliūnas.
Kaip atpažinti sukčių pinkles?
Kibernetiniai sukčiai šventiniu laikotarpiu išradingai išnaudoja žmonių patiklumą, klonuoja e. parduotuves ir vykdo masines „phishing” kampanijas. Pastebimas netikėtas „phishing” aktyvumo šuolis dar prieš patį švenčių piką.
Šiais metais itin populiarus triukas – „Dirbtinio intelekto (DI) Senelis Šaltis”, teigia profesorius. Jei gaunate žinutes ar laiškus nuo „DI Senelio Šalčio”, kuris prašo duomenų, siūlo „dovaną” ar „išskirtinę nuolaidą”, būkite budrūs – tai gali būti socialinės inžinerijos kabliukas.
Dažniausiai sukčiai apsimeta kurjeriais, bankais, e. parduotuvėmis, „muitų” tarnybomis, įspėja apie „pristatymo nesklandumus” ar informuoja apie „užsakymo patvirtinimą”.
„Federalinė prekybos komisija JAV įspėja apie suklastotus pristatymo pranešimus, kurių tikslas – priversti paspausti nuorodą ir atiduoti duomenis arba apmokėti „smulkų mokestį”, – sako Š. Grigaliūnas. Be to, dažnai naudojamos suklastotos parduotuvių svetainės ar labai panašūs (angl. lookalike) domenai, kurie atrodo beveik identiškai originalui ir renka kortelių duomenis arba parduoda neegzistuojančias prekes.
Taip pat daugėja profilių ir prieigų užvaldymo (angl. account takeover) tipo atvejų, kai bandoma perimti paskyras (el. paštą, e. parduotuves, socialinius tinklus), nes būtent per šventes jose vyksta daug pirkimų ir cirkuliuoja „dovanų kortelės”.
Pagrindiniai įspėjamieji ženklai:
- Skubinimas ir emocinis spaudimas („tik šiandien“, „paskutinė valanda“, „siunta bus grąžinta“ ir pan.).
- Prašymas atskleisti prisijungimo vardus ir slaptažodžius, banko duomenis, pilną mokėjimo kortelės informaciją, vienkartinius kodus, „Smart-ID/Mobile-ID” patvirtinimus.
- Įtartinos nuorodos ir domenai (rašybos klaidos, keistos galūnės, sutrumpintos nuorodos).
- Netikėtai siūlomi atsisiųsti priedai.
Kaip apsisaugoti? Patarimai apsiperkantiems internetu:
- Atkreipkite dėmesį į e. parduotuvės adresą naršyklės viršuje.
- Patikrinkite, ar svetainėje yra normalūs rekvizitai, grąžinimo taisyklės, kontaktai, realus adresas, aiškus pristatymo ir garantijų aprašymas.
- Įvertinkite mokėjimo būdus (rizikinga, jei siūlomas tik pavedimas į asmeninę sąskaitą).
- Patikrinkite e. parduotuvės reputaciją ir paieškokite nepriklausomų atsiliepimų.
- Jeigu pasiūlymas „per geras, kad būtų tiesa”, dažniausiai taip ir yra.
- Nepirkite „per nuorodą iš laiško”: patys suveskite parduotuvės adresą naršyklėje arba naudokite oficialią programėlę.
- Mokėjimams rinkitės kortelę (ypač su papildomais patvirtinimais) arba virtualią kortelę.
- Prisijungimams naudokite unikalius slaptažodžius ir dviejų veiksnių autentifikavimą.
- Atnaujinkite operacinę sistemą ir naršyklę įrenginiuose.
- Sekite siuntas per oficialų vežėjo puslapį ar programėlę, o ne per žinutėje esančią nuorodą.
Prevencija – geriausia apsauga
Sąmoningas „pauzės mygtukas” prieš paspaudžiant nuorodą ar patvirtinant veiksmą gali padėti išvengti kibernetinių grėsmių. Įpraskite tikrinti informaciją įvairiais kanalais. Niekada nediktuokite prisijungimų ir kodų. Laikykitės skaitmeninių pėdsakų higienos – kuo mažiau viešai palikite informacijos apie save.
Norintiems apsaugoti savo įrenginius, profesorius rekomenduoja naudoti slaptažodžių tvarkyklę, įjungti dviejų veiksnių autentifikavimą, naudoti patikimą įrenginio apsaugą su įjungtais automatiniais atnaujinimais ir būti griežtesniems su pranešimų leidimais telefone.
Būkite budrūs ir atsargūs, kad šventinis laikotarpis nepavirstų nemaloniu nuostoliu!
