Štai siūlomas straipsnio perrašymas, parašytas regioninio žurnalisto stiliumi:
Lietuvos bankas skelbia 2025 m. trečiojo ketvirčio mokėjimų balanso duomenis: ką jie mums sako?
Vilnius, spalio 25 d. – Lietuvos bankas šiandien paskelbė naujausius 2025 metų trečiojo ketvirčio mokėjimų balanso duomenis, kurie atskleidžia įdomių tendencijų mūsų šalies ekonomikoje. Panagrinėkime pagrindinius rodiklius ir ką jie reiškia mums, Lietuvos žmonėms.
Einamoji sąskaita: perviršis mažėja
Einamosios sąskaitos balanso (ESB) perviršis, kuris rodo skirtumą tarp to, kiek Lietuva uždirba ir išleidžia užsienyje, sumažėjo nuo 137,9 milijono eurų antrąjį ketvirtį iki 66,5 milijono eurų trečiąjį ketvirtį. Tai sudaro vos 0,3% bendrojo vidaus produkto (BVP). Šį pokytį daugiausia nulėmė padidėjęs paslaugų balanso perviršis, kuris šiek tiek kompensavo išaugusį pirminių pajamų ir užsienio prekybos balansų deficitą. Didėjantis prekių importas, kuris augo sparčiau nei eksportas, turėjo įtakos užsienio prekybos balanso deficito padidėjimui. Nepaisant to, paslaugų sektorius klesti – eksportas augo, o paslaugų balanso perviršis pasiekė 2,7 milijardo eurų.
Pirminės ir antrinės pajamos: augantys disbalansai
Pastebima, kad pirminių pajamų balanso deficitas išaugo net 21,1%, pasiekdamas 914,9 milijono eurų. Tai daugiausia susiję su didesniu investicinių pajamų balanso deficitu ir kitų pirminių pajamų balanso pasikeitimu iš perviršio į deficitą. Tačiau džiugina antrinių pajamų balansas, kuris šoktelėjo 3,9 karto ir sudarė 87,4 milijono eurų. Tai rodo, kad iš Europos Sąjungos (ES) gauname didesnę finansinę paramą, o valdžios sektoriaus išlaidos sumažėjo.
Kapitalo ir finansų sąskaitos: teigiamos tendencijos
Kapitalo sąskaitos balanso perviršis padidėjo dvigubai, pasiekdamas 577,2 milijono eurų. Tai susiję su ES finansine parama, skirta investiciniams projektams finansuoti. Finansinė sąskaita taip pat rodo teigiamas tendencijas – grynasis investicijų srautas buvo teigiamas ir sudarė 1,1 milijardo eurų. Tai daugiausia lėmė išaugusios portfelinės investicijos ir padidėjusios oficialiosios tarptautinės atsargos.
Skolos ir investicijos: kur esame?
Grynasis tarptautinių investicijų balansas išlieka neigiamas ir sudaro 2,4 milijardo eurų. Tačiau Lietuvos bendroji skola užsieniui siekia 73,7 milijardo eurų, o grynoji skola užsieniui yra neigiama – 7,1 milijardo eurų, o tai reiškia, kad mūsų turtas užsienyje viršija įsipareigojimus.
Apibendrinant
Nors kai kurie rodikliai rodo iššūkius, pavyzdžiui, augantį užsienio prekybos deficitą, Lietuvos ekonomika išlieka atspari. Paslaugų sektorius ir ES parama padeda kompensuoti neigiamas tendencijas. Lietuvos banko duomenys leidžia geriau suprasti mūsų ekonomikos būklę ir priimti pagrįstus sprendimus ateičiai.
Norintiems giliau pasigilinti į duomenis, Lietuvos bankas siūlo išsamią informaciją savo interneto svetainėje, skiltyje „Išorės sektoriaus statistika”. Taip pat galite pasinaudoti priemone „Mano duomenų rinkiniai” ir stebėti jus dominančius rodiklius.
