Lietuvos politinėje padėtėje socialiniai tinklai tapo pagrindiniu mūšio lauku
Lietuvos politinėje padėtėje socialiniai tinklai tapo pagrindiniu mūšio lauku, tačiau ar visas palaikymas ten yra tikras? Naujausias žurnalistinis tyrimas atskleidė tamsiąją „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio sėkmės pusę: paaiškėjo, kad bent ketvirtadalis jo įrašais besidalinančių profilių yra netikri.
Dirbtinai pučiamas burbulas
Remigijus Žemaitaitis pasižymi neįtikėtinu aktyvumu socialiniame tinkle „Facebook“, kur jo įrašai pasiekia šimtus tūkstančių vartotojų. Tačiau LRT Tyrimų skyriaus ir nepriklausomų tyrėjų atlikta analizė rodo, kad šis populiarumas yra kruopščiai konstruojamas pasitelkiant neautentiškus metodus.
Per tris mėnesius trukusį tyrimą buvo išanalizuota beveik 8 tūkstančiai įrašų. Rezultatai stulbinantys:
-
25% pasidalijimų atlieka netikros anketos (vadinamieji „botai“).
-
Naudojamas koordinuotas veikimas: vienas profilis tą patį įrašą beveik tuo pačiu metu išplatina 5–10 skirtingų grupių.
-
Pagrindinis taikinys – skelbimų ir regioninės grupės, kuriose gausu narių, tačiau menka turinio kontrolė.
Tikslas – informacinė ataka?
Ekspertai tokį veikimą vertina ne kaip paprastą rinkodarą, o kaip kryptingą informacinę ataką. Pasak tyrėjų, botų armija skirta sukurti „masyvaus palaikymo įspūdį“. Kai vartotojas mato tūkstančius pasidalijimų, jam susidaro klaidingas vaizdas, jog politiko idėjos yra visuotinai priimtinos.
Tokia strategija turi aiškius tikslus:
-
Mažinti pasitikėjimą valstybės institucijomis ir tradicine žiniasklaida.
-
Poliarizuoti visuomenę, skatinant nepasitenkinimą ir supriešinimą.
-
Dominuoti informacinėje erdvėje, užgožiant kitas nuomones.
Pastaruoju metu ši „virtuali kariauna“ ypač aktyviai atakavo kultūros bendruomenę, LRT žurnalistus bei šalies vadovą Gitaną Nausėdą.
Politiko atsakas – puolimas kaip gynyba
Pats R. Žemaitaitis tyrimo išvadas vertina skeptiškai ir su jam būdinga ironija. Paklaustas apie botų naudojimą, politikas neigė bet kokį koordinavimą ir rėžė priekaištus pačiam visuomeniniam transliuotojui, vadindamas tyrimą „užsakomuoju“.
Nepaisant neigimo, tyrėjai pastebi, kad tokio masiško ir specifiškai koordinuoto pasidalijimo mechanizmo nėra nei vieno kito Lietuvos politinio lyderio paskyroje. Tai leidžia daryti prielaidą, kad „Nemuno aušros“ sėkmė feisbuke yra ne tik natūralių gerbėjų, bet ir gerai sutepto skaitmeninio mechanizmo rezultatas.
Informaciniai resursai:
- Delfi.lt: Žiniasklaida: bent ketvirtadalis Žemaitaičio įrašais feisbuke besidalinančių profilių yra netikri
- LRT.lt: LRT tyrimas. Virtuali Žemaitaičio kariauna: ekspertai kalba apie informacinę ataką
- 15min.lt: Analizė: kaip veikia politinė manipuliacija socialiniuose tinkluose
- Alfa.lt: Kodėl R. Žemaitaičio įrašai pasiekia šimtus tūkstančių narių?
D.U.K. (Dažniausiai užduodami klausimai)
Lietuvos įstatymai tiesiogiai nedraudžia kurti netikrų anketų, tačiau tai pažeidžia „Facebook“ (Meta) naudojimosi taisykles. Politiniame kontekste tai laikoma neetiška manipuliacija rinkėjų nuomone.
Dažniausiai tai profiliai be tikrų nuotraukų, turintys mažai draugų, o jų siena užpildyta tik politiniais pasidalijimais įvairiose grupėse (nuo „Parduodu-perku“ iki „Mano miestas“).
Šios grupės turi dešimtis tūkstančių narių, o jų administratoriai retai tikrina turinį. Tai leidžia pasiekti milžinišką auditoriją, kuri nebūtinai domisi politika, tačiau įtraukiama per algoritmus.
R. Žemaitaitis teigia, kad niekam nemoka, o žmonės dalinasi patys. Tačiau ekspertai pabrėžia, kad toks koordinuotas (tuo pat metu į 10 grupių) veikimas paprastam vartotojui nėra būdingas ir reikalauja specialių įrankių.
Ji iškreipia demokratinį procesą. Žmonės pradeda tikėti, kad radikalios idėjos turi didesnį palaikymą nei yra iš tikrųjų, o tai skatina radikalizaciją ir pasitikėjimo demokratinėmis institucijomis mažėjimą.
