Elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų sektorius demonstruoja augimą, tačiau ne visoms įmonėms sekasi vienodai
[Miestas, data] – Lietuvos banko duomenys rodo, kad elektroninių pinigų (EPĮ) ir mokėjimo įstaigų (MĮ) sektorius šių metų pirmąjį pusmetį fiksavo augimą. Licencinės veiklos pajamos padidėjo 13 proc., o mokėjimo operacijų suma – net daugiau nei penktadaliu.
Vis dėlto, ekspertai įspėja, kad augimas nėra tolygus. „Finansiniai rezultatai atskleidžia nuoseklų sektoriaus augimą, tačiau jis yra sutelktas didžiausiose įstaigose, todėl bendra augimo dinamika nėra tolygi,” – teigia Lietuvos banko Prudencinės priežiūros departamento direktorė Renata Bagdonienė. Ji atkreipia dėmesį į tai, kad dalis įstaigų susiduria su iššūkiais plėsti veiklos mastą ir ragina jas daugiau dėmesio skirti kapitalo planavimui.
2025 m. pirmojo pusmečio pabaigoje Lietuvoje veikė 75 EPĮ ir 41 MĮ. Sektoriaus licencinės veiklos pajamos siekė 311 mln. eurų (2024 m. tuo pačiu laikotarpiu – 275 mln. eurų), o mokėjimo operacijų suma – beveik 161 mlrd. eurų (2024 m. atitinkamu laikotarpiu – 132 mlrd. eurų).
Dešimt didžiausių įstaigų uždirbo 192 mln. eurų, o tai sudaro apie 62 proc. visų sektoriaus licencinių pajamų. Tos pačios dešimt įstaigų generavo apytiksliai 60 proc. viso sektoriaus apyvartos – šiek tiek daugiau nei 99 mlrd. eurų.
Šiuo metu rinkoje yra 32 didelės įstaigos, kurių mokėjimo operacijų suma yra lygi arba didesnė nei 1 mlrd. €. Jos sudaro beveik 30 proc. visos rinkos. Likusią dalį užima 51 maža ir vidutinė įstaiga – joms tenka beveik pusė visos rinkos (44 proc.).
Nepaisant to, kad rinkoje vis dar gausu įmonių, generuojančių mažas pajamas ir apyvartą, pastebimos augimo tendencijos. Sumažėjo įstaigų, kurių apyvarta nesiekė 50 mln. eurų, o įstaigų su mažesnėmis nei 1 mln. eur pajamomis – net dvylika.
Pastebimas pokytis ir klientų lėšų laikyme – centriniuose bankuose laikomų lėšų dalis sumažėjo 91 proc., o Lietuvos ir Europos Sąjungos (ES) kredito įstaigose laikomų lėšų dalis padidėjo 41 proc. Be to, EPĮ ir MĮ ženkliai padidino investicijas į saugų turtą.
Nors visos EPĮ ir MĮ vykdo nuosavo kapitalo reikalavimus, Lietuvos bankas ragina įstaigas stebėti ir palaikyti didesnį kapitalizacijos lygį, siekiant užtikrinti finansinį stabilumą.
2025 m. pirmąjį pusmetį Lietuvos bankas atliko patikrinimus, taikė poveikio priemones ir vykdė aktyvų dialogą su EPĮ ir MĮ, siekdamas užtikrinti jų veiklos skaidrumą ir atitiktį reikalavimams. Bankas atkreipė dėmesį į pinigų plovimo rizikos valdymą, klientų pažinimo reikalavimus, kapitalo adekvatumą ir kitus svarbius aspektus.
