Žiemos sezonui įpusėjus, aktyvaus laisvalaikio mėgėjai plūsta į kalnus. Slidinėjimas ir snieglenčių sportas yra populiarios pramogos, tačiau reikalauja ne tik įgūdžių, bet ir dėmesio. Draudikų duomenys rodo, kad net patyrę entuziastai patiria traumas, o gydymas užsienyje gali būti brangus.
Traumų žemėlapis: nuo Alpių kurortų iki Gruzijos kalnų
Draudimo bendrovės ERGO duomenimis, kasmet registruojamos rimtos traumos, susijusios su žiemos sportu: slidinėjimu, snieglenčių sportu ir aktyviu laisvalaikiu kalnuose. Traumų žemėlapyje dominuoja tradicinės slidinėjimo kryptys: Prancūzija, Italija, Gruzija, Austrija ir Andora.
2026-aisiais taip pat fiksuojama daug traumų. ERGO Asmens ir civilinės atsakomybės žalų administravimo skyriaus vadovė Lina Karutienė teigia, kad nuo sausio 1 d. iki vasario 12 d. bendrovė jau sumokėjo 8 000 eurų už 20 įvykių.
„Didžiausios žalos paprastai fiksuojamos ten, kur brangiausios medicinos paslaugos ir sudėtingiausia logistika – Šveicarijoje, Prancūzijoje ir Austrijoje. Tačiau didžioji dalis traumų nėra susijusios su ekstremaliomis situacijomis. Žmonės tiesiog pervertina savo fizinę formą arba neįvertina trasų sudėtingumo. Net viena neatsargi akimirka gali baigtis rimtu raiščių patempimu ar kaulo lūžiu. Pavyzdžiui, šiemet jau sumokėjome virš 3600 eurų už blauzdikaulio lūžio gydymą slidinėjant Prancūzijoje“, – sako L. Karutienė.
Snieglentė ar slidės: kokių traumų tikimybė didžiausia?
L. Karutienė pastebi, kad slidininkų ir snieglentininkų traumos skiriasi dėl skirtingos įrangos ir kritimo specifikos.
„Slidininkams dažniausiai pažeidžiamos apatinės galūnės: kelio sąnariai, plyšta raiščiai arba lūžta blauzdikauliai. Snieglentininkai dažniau patiria viršutinių galūnių traumas – riešų lūžius, pečių išnirimus, nes krisdami instinktyviai remiasi rankomis. Be to, abi grupės rizikuoja patirti galvos traumas, kurios be apsauginio šalmo gali būti lemtingos“, – teigia Asmens ir civilinės atsakomybės žalų administravimo skyriaus vadovė.
Ji taip pat primena, kad viena dažniausių nelaimių priežasčių yra intensyvus krūvis per trumpą laiką. Per kelias atostogų dienas žmonės trasose praleidžia po 5-6 valandas, nors įprastai sportuoja gerokai mažiau. Prie traumų prisideda nuovargis, dėl kurio lėtėja reakcija ir prastėja koordinacija.
„Be to, dalis keliautojų renkasi sudėtingesnes trasas, nei leidžia jų patirtis. Raudonos ar juodos trasos vilioja, tačiau reikalauja ne tik geros technikos, bet ir specifinio fizinio pasirengimo. Netinkamai pasirinktas maršrutas išlieka viena dažniausių traumų priežasčių“, – pabrėžia L. Karutienė.
Kaip išvengti traumų kalnuose?
Kad kelionė į kalnus nesibaigtų gydytojo kabinete, ekspertė rekomenduoja laikytis kelių pagrindinių taisyklių. Pirmiausia, dar prieš išvyką realistiškai įvertinti savo fizinę formą ir pradėti ruoštis iš anksto.
„Likus bent mėnesiui iki kelionės, būtina stiprinti kojų raumenis ir gerinti bendrą ištvermę. O pirmosiomis dienomis kalnuose rekomenduojama rinktis lengvesnes trasas, daryti pertraukas ir neignoruoti nuovargio signalų“, – sako Asmens ir civilinės atsakomybės žalų administravimo skyriaus vadovė.
Ne mažiau svarbus ir techninis pasiruošimas. Jei turite savo įrangą, prieš sezoną ją būtinai turi apžiūrėti specialistai, tinkamai sureguliuoti. O nuomojantis įrangą kurortuose, visada sąžiningai nurodyti savo įgūdžių lygį – nuo to tiesiogiai priklauso saugumas. Galiausiai, esminiu saugikliu netikėtoje situacijoje gali tapti kelionių draudimas, apimantis aktyvias pramogas.
„Traumos kalnuose dažnai reiškia ne tik gydymo išlaidas, bet ir papildomas išlaidas transportui ar grįžimui namo. Draudimas padeda šią finansinę naštą sumažinti“, – pažymi L. Karutienė.
