Kauno „Žuvinto“ lopšelio-darželio kiemas nušvito balta bendrystės šviesa
Gyvenant visai šalia „Žuvinto“ lopšelio-darželio, kone kasdien galima grožėtis jo nuolat gražėjančia aplinka. Ypač gegužę, kai kiemas prisipildo žydinčių ir žaliuojančių augalų. Tačiau, rodos, pritrūkus vietos žolynams, dalis gėlių prieš keletą metų buvo perkeltos į gatvę, palei šaligatvį, šalia šios senos, pernai 65-erių metų veiklos sukaktį atšventusios, ugdymo įstaigos tvoros.
Gegužė vaikams ir jų tėveliams dovanoja daugybę švenčių, pradedant bene svarbiausia – Motinos diena. Taip pat gegužę vyksta ir paaugusių darželinukų išleidimas į mokyklą.
Tačiau šventė, įvykusi ketvirtadienio vakarą, „Žuvinto“ istorijoje buvo išskirtinė – pirmą kartą Kauno lopšelio-darželio „Žuvintas“ kūrybinė komanda surengė „Baltąjį padėkos vakarą“.
Plakatas, kviečiantis apsilankyti renginyje, nuo popietės kabojo prie improvizuotų šventės vartų. Pro juos, švelniai glostomi baltų kaspinų, į darželio kiemą rinkosi ne tik auklėtiniai su tėveliais, bet ir netoliese gyvenantys mokinukai, vis dar prisimenantys savo vaikystės oazę.
Darželio vadovė Jurgita Martinaitienė su kūrybine komanda nuo pat ryto stebėjo dangų, spėliodama, ar sinoptikų prognozuojamas lietus aplenks Kauną.
Dangus į vakarą buvo apsiniaukęs, tačiau, kai baltai apsirengę „Baltojo padėkos vakaro“ svečiai pradėjo rinktis prie darželio kieme (sode) balta staltiese uždengto ilgo stalo, papuošto baltų gėlių puokštėmis, viskas tarsi nušvito. Debesis prasklaidė ne lietus, o saulė, ir šventė prasidėjo.
Jokių oficialių kalbų nebuvo. Kaip ir dera padėkos šventėje, pirmiausia buvo dėkojama. Šį kartą – ne darželio auklėtojoms, mokytojoms ar auklėms. Padėkos „ne iš rašto, bet iš širdies“ ir saldžių dovanų krepšeliai buvo skirti vaikų tėveliams.
Vyčio tėveliams – „už projektavimą, konsultacijas darželio interjero klausimais“, Tėjos tėveliams – „už vaikų judesio, šypsenų fiksavimą, dalyvaujant šokių projekte“, Teodoro tėveliams – „už aktyvią veiklą, savanorystę“, trijų vaikų – Sofijos, Elizos ir Beno – tėveliams – „už lojalumą, buvimą kartu ir pozityvų, uždegantį pavyzdį“, Mykolo tėveliams – „už idėjas, iniciatyvas, pasiūlymus ir pagalbą, kuriant darželio aplinkas“, Žemynos ir Gusto tėveliams – „už aktyvią veiklą grupėje ir už jos ribų (renginiai, iniciatyvos)“. Taip pat padėkota Gabrielės, Jurgio ir kitų vaikų tėveliams. Ypač daug šiltų žodžių šventėje išgirdo Ąžuolo močiutė, kuri išsiuvinėjo grupės darželinukams prijuostes.
Paskui pasigirdo muzika – saksofonu grojo į šventę pakviestas muzikantas. Buvo ir mažų šokėjų, nekantravusių pakilti nuo vaišėmis nukrauto balto stalo.
Vaikai greitai pasklido po darželio žaidimų aikšteles. Tėveliai bendravo tarpusavyje ir su darželio darbuotojomis, kurioms kasdien patiki savo atžalas.
Žinoma, jie pasinaudojo proga neformalioje aplinkoje padėkoti tiek mokytojoms, tiek „Žuvinto“ vadovei už rūpestį, džiaugsmą bei meilę, gebėjimą ir sumanumą, siekiant kiekvieno vaiko pažangos, užtikrinant jam aktualių pagrindinių poreikių tenkinimą bei turtinimą, vaikystės džiaugsmus.
Pagal vertybes ir filosofiją, kurias deklaruoja „Žuvinto“ bendruomenė, darželis yra „inovatyvus, skatinantis dialoginę vaikų, mokytojų ir kitų suaugusių sąveiką, savitas edukacinėmis erdvėmis, suteikiantis laisvę ir galimybę per žaidimus kurti vaikų kultūrą“.
Direktorės J. Martinaitienės vadovaujamos pedagoginės, kūrybinės komandos įsitikinimu, „mokymasis ir mokymas neturėtų stovėti priešinguose krantuose ir tik stebėti, kaip teka upė, o turėtų kartu leistis į kelionę. Mūsų užduotis yra padėti vaikui bendrauti su pasauliu ir pasitelkiant visas jų stiprybes, galimybes ir kalbas“.
Septintą dešimtį gyvavimo metų įpusėjęs vaikų lopšelio-darželio „Žuvintas“ pastatas pastaraisiais metais neatpažįstamai pasikeitė.
Dabar jis apšiltintas, renovuotas, jaukesnis ir gražesnis nei bet kada anksčiau.
Nuo 2019-ųjų darželiui vadovaujanti J. Martinaitienė džiaugiasi, kad pastato viduje iš pagrindų atnaujintos ikimokyklinukų grupių erdvės, kiekviena jų turi atskirą miegamąjį, jei vaikams po pietų norisi pogulio.
Ji taip pat džiaugiasi, kad bendromis visų darbuotojų pastangomis kiemas, sodas su gėlynais, atnaujintomis žaidimų ir atrakcionų aikštelėmis traukia akį tvarka bei grožiu.
Beje, rudenį vaikai grupėse vaišinasi sultimis, kurias darbuotojos spaudžia iš darželio sode užaugintų obuolių. Kiemo darželinukai turi lysvelių, augina vaistažoles ir daržoves. O „baltam vakarui“ iš savų mėtų buvo pagaminta nemažai gaivaus gėrimo.
„Darželyje mes turime įvairių veiklų, meninių bei kitokių projektų, tad stengiamės mūsų ugdytiniams kasdien suteikti nemažų galimybių lavintis. Trečiadienį jau atsisveikinome su savo priešmokyklinukais, linkėdami jiems gražių tikslų ir gerų rezultatų besimokant mokykloje. Tarp tų darželio pabaigtuvių šventės dalyvių buvo ir vaikų iš Ukrainos. Jie atsisveikindami mus visus pradžiugino gražia, sklandžia lietuvių kalba, – daugelis lietuviškai žodžius taria be jokio akcento“, – vaikų tėvai dėkojo darželiui ir sakė, kad mažieji padeda suaugusiems drąsiau prabilti lietuviškai. Šaunuoliai.
„Netrukus prabėgs vasara, ir rugsėjo 1-ąją „Žuvintas“ sulauks naujokų. Tarp jų, žinau, bus ir vaikų, kurių broliukai ar sesutės lankė (ar dar tebelanko) mūsų vaikų darželį. Toliau dirbsime, stengsimės. Nes mums tikrai netrūksta idėjų ir ryžto jas įgyvendinti, kad visų „Žuvintą“ lankančių vaikų, o jų darželio grupėse turime per šimtą, vaikystė būtų graži ir šviesi“, – šventei artėjant prie pabaigos, naujienų portalo „Kas vyksta Kaune“ žurnalistei sakė J. Martinaitienė.
