Seime skinasi kelią naujos pataisos dėl KGB agentų demaskavimo.
Seime įsibėgėjus diskusijoms dėl konservatoriaus Arvydo Anušausko ir „Nemuno aušros“ atstovo Remigijaus Žemataičio siūlymų atskleisti buvusių KGB bendradarbių tapatybes, parlamente užregistruotas dar vienas įstatymo projektas, skirtas šiam klausimui.
„Aušriečių“ frakcijos seniūnas R. Žemaitaitis kartu su kolegomis pateikė pataisas, kuriomis siekiama apibrėžti teisinį statusą asmenų, kurie slapta bendradarbiavo su KGB, tačiau to nepripažino.
R. Žemaitaičio teigimu, pataisos siekia užtikrinti aiškią teisinę galimybę nuo kitų metų viešai atskleisti informaciją apie asmenis, kurie buvo įtraukti į slaptų KGB bendradarbių sąrašus, tačiau iki šiol neatskleidė savo ryšių su šia organizacija.
„Šio projekto esmė – įtvirtinti istorinį teisingumą ir užtikrinti visuomenės teisę žinoti apie asmenis, kurie galėjo daryti įtaką valstybės gyvenimui bendradarbiaudami su okupaciniu režimu, tačiau neatskleidė savo ryšių ir nepasinaudojo įstatymo suteikta apsauga. Būtina sukurti skaidrią teisinę bazę, leidžiančią atskleisti asmenų, slapta bendradarbiavusių su SSRS specialiosiomis tarnybomis, duomenis“, – teigiama aiškinamajame rašte.
Politiko teigimu, dabartinė teisinė situacija yra несąžininga ir prieštarauja teisingumo principams.
R. Žemaitaitis atkreipia dėmesį, kad neprisipažinusių ir į sąrašus įtrauktų asmenų statusas iki šiol nėra aiškus – jiems netaikomos prisipažinusiems asmenims skirtos nuostatos, tačiau jų duomenys išlieka neatskleisti, nes įstatymai nenumato jų paviešinimo tvarkos.
Pasak politiko, susidaro paradoksali situacija: prisipažinę asmenys yra įslaptinami, o neprisipažinę lieka apsaugoti be jokios atsakomybės.
„Asmenys, kurie sąžiningai prisipažino apie savo slaptą bendradarbiavimą su SSRS specialiosiomis tarnybomis, yra įrašyti į sąrašus, o jų duomenys įslaptinti 75 metams. Tuo tarpu tie, kurie neprisipažino, išvengia tiek moralinės atsakomybės, tiek teisinio įvertinimo. Tokia situacija diskredituoja liustracijos proceso esmę ir pažeidžia visuomenės teisę žinoti“, – teigia R. Žemaitaitis.
Jei Seimas pritartų pataisoms, informacija apie „užregistruotus, bet neprisipažinusius asmenis“ būtų paviešinta nuo 2026 m. sausio 1 d.
ELTA jau pranešė, kad Seimas perdavė parlamentarų inicijuotas pataisas Teisės ir teisėtvarkos komitetui (TTK).
Tai jau antrasis komitetas, kuris svarstys šias įstatymo pataisas. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) nepritarė buvusių KGB bendradarbių išslaptinimui. Tačiau Seimas, nesutikdamas su šiuo sprendimu, nusprendė išklausyti TTK nuomonę.
Komitetas svarstys TS-LKD frakcijos nario A. Anušausko ir „Nemuno aušros“ lyderio R. Žemaitaičio inicijuotas pataisas. Po svarstymo komitete projektai vėl bus svarstomi Seimo posėdyje.
2015 m. Seimas priėmė įstatymo pataisas, kuriomis įsipareigojo 75 metams įslaptinti informaciją apie prisipažinusius buvusius KGB bendradarbius.
Galiojantis įstatymas numato, kad informacija apie slapta bendradarbiavusius asmenis atskleidžiama, kai asmuo eina prezidento, Seimo, Europos Parlamento, savivaldybės tarybos nario-mero, Vyriausybės nario, teisėjo ar prokuroro pareigas arba kandidatuoja į jas.
