Opozicinė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partija siūlo įrengti pasienyje įtvirtinimus, pavadintus Vytauto Didžiojo gynybos linija. Šio projekto įgyvendinimas, anot konservatorių, kainuotų apie milijardą eurų ir truktų keletą metų.
„Šiandien pristatome dar vieną idėją, dar vieną kryptį, kaip galėtume sustiprinti pasienį, kad priešui būtų itin sunku įžengti į mūsų teritoriją, kad jis susidurtų su didžiulėmis kliūtimis. Šis planas papildytų visą mūsų gynybos strategiją ir sulėtintų priešo judėjimą“, – pirmadienį spaudos konferencijoje teigė konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas.
Jis pabrėžė, kad Vytauto Didžiojo gynybos linija būtų kuriama remiantis vidaus ištekliais. „Esminis privalumas yra tas, kad valstybė gali daug nuveikti pati, dar labiau sustiprindama mūsų pasienį. Mūsų siūlymas – šalia visuotinės gynybos ir lietuviškos divizijos formavimo, stiprinti visą mūsų pasienio fortifikavimą ir kontrmobilumo strategiją“, – sakė L. Kasčiūnas.
Pasak konservatorių lyderio, šios linijos įgyvendinimas galėtų užtrukti iki dvejų metų. „Tai efektyvus projektas kaštų ir naudos prasme“, – pristatydamas idėją teigė L. Kasčiūnas.
Lietuvos kariuomenės atsargos leitenantas ir Lietuvos šaulių sąjungos narys Vladas Sakalauskas paaiškino, kad siūloma gynybos linija susidėtų iš keturių dalių:
„Pirmoji linija – su prieštankiniu grioviu. Antroji linija būtina tam, kad būtų galima atsitraukti nuo pirmosios linijos. Šios dvi linijos yra stabilios – fortifikuotos teritorinės gynybos linijos, o toliau eina mobilios grupės“, – teigė V. Sakalauskas.
Anot jo, trečioji gynybos linija apimtų mobilias šarvuotas grupes, o ketvirtoji – toliašaude artilerija, įskaitant haubicas ir oro gynybos sistemas NASAMS.
Pirmoji linija būtų sudaryta iš pasieniečių fizinio barjero, trosais stabilizuotų vadinamųjų „drakono dantų“, prieštankinių minų ir joms apsaugoti skirtų pėstininkų minų, reaguojančių į mažesnį svorį, koncertinos ir prieštankinio griovio. Taip pat būtų įrengti dengti apkasai minosvaidininkams.
Antroji linija nuo pirmosios, pasak V. Sakalausko, būtų atskirta po žeme iškastu atsitraukimo tuneliu. Antrojoje zonoje būtų įrengtos dvi linijos koncertinos, minos, valdomi sprogstamieji užtaisai, dengtuose apkasuose kariai valdytų dronus, veiktų priemonės, saugančios nuo priešo dronų, budėtų minosvaidininkai ir būtų įrengtas tunelis keturračiams važiuoti.
Trečioje gynybos linijoje būtų dislokuotos Lietuvos kariuomenėje naudojamos pėstininkų kovos mašinos „Vilkas“, sąjungininkų vikšrinės šarvuotos pajėgos ir radioelektroninės kovos šarvuočiai. Dangų, V. Sakalausko teigimu, saugotų NATO sąjungininkų naikintuvai.
Pirmasis ir antrasis linijos ešelonai užimtų apie kilometro teritoriją. Ketvirtoji linija galėtų būti įrengta 30-40 km atstumu nuo pasienio ruožo.
Norint įgyvendinti šiuos tikslus, reikėtų susitarti su sklypų savininkais.
„Reikėtų didesnio ilgio gynybinio, bet tai yra susiję su žemės paėmimu valstybės reikmėms. Juridiniai klausimai ir žemės klausimai yra labai sudėtingi“, – pridūrė V. Sakalauskas.
L. Kasčiūnas teigė, kad norint įgyvendinti suplanuotos gynybinės linijos projektą, reikės skolintis, tačiau kartu „turėtų būti tvarus finansavimo šaltinis, kuris leistų po to tam skolinimuisi neišbrangti ir palaikyti tuos pajėgumus, kurie bus sukurti“.
L. Kasčiūnas anksčiau teigė, kad partijos siūlomo fortifikavimo plano įgyvendinimas nereikalautų didinti gynybos finansavimą, o būtų susietas su metų pradžioje iškeltu tikslu artimiausiu laikotarpiu gynybai skirti 5-6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Krašto apsaugos sistema planuoja šias lėšas skirti kariuomenės divizijos išvystymui, įsigijimams ankstinti bei karinei infrastruktūrai plėsti. Vis dėlto, anot L. Kasčiūno, Lietuvos kuriami pajėgumai turėtų būti skirti ne tik manevriniam konfliktui, bet ir siekiui „neįleisti priešo nė vieno centimetro į savo teritoriją“.
Paklaustas, ar palaikys socialdemokratų vadovaujamos Vyriausybės siūlomus mokestinius pakeitimus, kurie padėtų surinkti daugiau lėšų šalies gynybai, L. Kasčiūnas sakė, kad kol kas „niekas negali pasakyti, kurie iš pasiūlymų yra skirti gynybiniams reikalams, kurie ne“.
„Pavyzdys su nekilnojamojo turto mokesčiu, kuriam mes tikrai nepritarsime. Yra didžiulė problema ne tik pati formulė, bet ir tai, kad labai maža dalis pinigų būtų skirta gynybai. Kai matysime, ką jie (socialdemokratai) atneš, mes elgsimės labai dalykiškai ir išmintingai“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Premjeras Gintautas Paluckas pirmadienį sakė, kad dėl pasienio fortifikavimo reikalingi sprendimai priimami, daromi įsigijimai.
Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė anksčiau yra sakiusi, kad išorinės NATO ir Europos Sąjungos sienos fortifikacija turi būti visų regionų valstybių rūpestis, priemonėms bus ieškoma finansavimo galimybių kartu su sąjungininkais. Tuo metu kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras sako pritariantis kontrmobilumo priemonių parkams prie sienos, bet nemano, kad reikia fortifikuoti visą pasienį.
Pirmasis kontrmobilumo priemonių parkas atidarytas rugpjūčio mėnesį. Tuo metu skelbta, kad planuojami 27 parkai civilinėse ir karinėse teritorijose. Jie užpildomi tokiomis inžinerinėmis kontrmobilumo priemonėmis kaip „drakono dantys“, surenkami „ežiai“, „ispaniški arkliai“ ir kelio užtvarai.
Kaip pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija, plečiant esamą šalies karinio kontrmobilumo arsenalą, per ateinančius dešimt metų kontrmobilumo priemonėms ketinama skirti apie 1,1 mlrd. eurų.
