## Lietuvoje įsigalioja naujas kainų apvalinimas: ką tai reiškia jūsų piniginei?
Nuo gegužės 1-osios Lietuvoje įsigalioja nauja tvarka, kuri paveiks visus, atsiskaitančius grynaisiais pinigais. Šiandien prekybos centruose ir kitose vietose atsiskaitant grynaisiais, galutinė pirkinių suma bus apvalinama, atsisakant 1 ir 2 centų monetų. Kaip tai veiks ir ką turėtumėte žinoti?
Šį įstatymą inicijavo Lietuvos bankas (LB), siekdamas optimizuoti grynųjų pinigų naudojimą. Svarbu pabrėžti, kad apvalinimas galios tik atsiskaitant grynaisiais pinigais. Jei mokėsite banko kortele, internetu ar kitais elektroniniais būdais, galutinė suma nebus apvalinama.
### Kaip veiks apvalinimas?
Nuo šiol, atsiskaitant grynaisiais, bus apvalinama bendra suma, nepriklausomai nuo įsigyjamų prekių ar paslaugų skaičiaus. Tai reiškia, kad apvalinimas bus taikomas netgi perkant vieną prekę.
Taip pat bus apvalinama ir grynaisiais pinigais grąžinama suma, įskaitant atvejus, kai grąžinami pinigai už prekes ar paslaugas.
Jei jūsų pirkinių krepšelio suma yra mažesnė nei 5 centai, ji nebus apvalinama.
### Apvalinimo taisyklės
Bendra mokėtina suma bus apvalinama iki artimiausio 5 centų kartotinio. Tai reiškia, kad suma bus apvalinama į mažesnę arba didesnę pusę, priklausomai nuo paskutinio skaitmens:
* Jei suma baigiasi 1 arba 2 centais, ji bus apvalinama žemyn iki 0.
* Jei suma baigiasi 3 arba 4 centais, ji bus apvalinama aukštyn iki 5.
* Jei suma baigiasi 6 arba 7 centais, ji bus apvalinama žemyn iki 5.
* Jei suma baigiasi 8 arba 9 centais, ji bus apvalinama aukštyn iki 10.
Pavyzdžiui, 20,11 euro suma bus apvalinama iki 20,10 euro, o 20,14 euro – iki 20,15 euro.
### Neutralus poveikis
Lietuvos bankas tvirtina, kad apvalinimas yra neutralus tiek pirkėjams, tiek pardavėjams.
„Taikant apvalinimą, pirkėjas, mokėdamas grynaisiais pinigais, sumoka tai 1 ar 2 ct mažiau, tai 1 ar 2 ct daugiau negu apskaičiuota bendra mokėtina suma. Ilguoju laikotarpiu susidarę skirtumai išsilygintų“, – teigiama LB pranešime.
### Prekybininkų pasiruošimas
Didieji prekybos tinklai teigia, kad intensyviai ruošėsi šiam įstatymui įgyvendinti.
„Įstatymo įgyvendinimui intensyviai ruošėmės nuo metų pradžios – pritaikėme kasos aparatus. Pirkinių krepšelio sumą kasos aparatai suapvalins automatiškai, pirkėjai tai matys ir kasos ekrane, ir kvite. Taip pat apmokėme darbuotojus, o pirkėjams prie kasų parengėme vizualinę informacinę medžiagą, kad būtų aiškiau, kaip vykdomas apvalinimas“, – sakė „Maxima“ Komunikacijos ir korporatyvinių ryšių direktorė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė.
Ji taip pat pabrėžė, kad gyventojams nereikia skubėti atsikratyti 1 ir 2 centų monetomis, nes jos išliks teisėta atsiskaitymo priemone. „Galime nuraminti pirkėjus, kad 1 ir 2 centų monetas priimsime“, – teigė ji.
„Lidl Lietuva“ korporatyvinių reikalų ir komunikacijos vadovas Antanas Bubnelis akcentavo, kad kainos dėl apvalinimo nesikeis. „Svarbiausia žinoti, kad kainos dėl to nesikeis – apvalinimas bus taikomas tik bendrai sumai, todėl šis sprendimas prekių kainodarai įtakos neturės, kadangi mokėtina suma klientui bus apvalinama kasos kvito, o ne konkrečios prekės lygyje“, – sakė jis.
„Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė teigė, kad tinklas testavo skirtingas situacijas, kad perėjimas būtų sklandus. „Viskas vyks automatiškai, griežtai laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos. Sistema pati pritaikys apvalinimo taisykles, todėl nei pirkėjui, nei kasininkui nereikės sukti galvos dėl skaičiavimų ir interpretuoti, kaip turėtų atrodyti galutinė suma“, – sakė ji.
### Ekonominis ir aplinkosauginis poveikis
Lietuvos bankas teigia, kad apvalinimas ne tik palengvins atsiskaitymus, bet ir turės teigiamą poveikį aplinkai bei ekonomikai.
LB duomenimis, kasmet prarandama apie trečdalį milijono eurų dėl to, kad 1 ir 2 centų monetos retai grįžta į apyvartą. Be to, šių monetų gamyba, transportavimas ir tvarkymas kainuoja daugiau, nei siekia jų vertė. Apvalinimas leis sumažinti šias sąnaudas ir tausoti aplinką.
Pradėjus apvalinti pinigus, nebereikės leisti į apyvartą 1 ir 2 centų monetų, o tai sumažins gyventojų, verslo ir valstybės sąnaudas, susijusias su grynųjų pinigų naudojimu. Lietuvos bankas tikisi, kad tai padarys atsiskaitymus grynaisiais pinigais patogesnius.
