Lietuvos pramonės svarba stiprinant šalies atsparumą geopolitinėms grėsmėms nuolat auga. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius pabrėžia, kad pramonė gali operatyviai prisidėti prie šalies gynybos pajėgumų stiprinimo ir savarankiškumo didinimo, tačiau biurokratiniai procesai šiuo metu yra pagrindinė kliūtis. Pasak jo, trūksta aiškių užsakymų ir greito reagavimo, o kartais jaučiamas tik formalus palaikymas.
„Šiandien, kai diskutuojame apie milijardinius investicinius planus gynybai, turime atsakyti ne tik į klausimą „kiek?“, bet ir „kur?“. Atsakymas privalo būti aiškus: čia, Lietuvoje“, – teigė V. Janulevičius susitikime su krašto apsaugos ministre Dovile Šakaliene.
LPK remia ministrės principą – Lietuva turi gaminti pati arba su partneriais čia, Lietuvoje, tai, ką gali. Tai būtina siekiant užtikrinti, kad Lietuva būtų savarankiška ir nepriklausoma nuo išorės tiekimo tam tikrose kritinėse ginkluotės kategorijose.
Lietuvos įmonės jau dabar yra pasirengusios prisidėti prie šalies gynybos stiprinimo. Jau sukurti prototipai, baigtos inovacijų fazės ir yra realūs sprendimai, kuriuos galima nedelsiant integruoti į tiekimo grandines. Pramonininkai teigiamai vertina Krašto apsaugos ministerijos iniciatyvą telkti pramonę į keturis klasterius strategiškai svarbiose srityse: amunicijos ir sprogmenų gamyba, dronų ir antidronų technologijos, karinės technikos gamyba, remontas ir komponentai bei jūrinė gynyba. LPK siūlo ministerijai inicijuoti periodinius susitikimus su konfederacijos nariais, kad būtų galima operatyviai reaguoti į pokyčius, nustatyti prioritetus ir koordinuoti veiksmus tarp valstybės ir verslo.
2025 metais Krašto apsaugos ministerijos biudžetas sieks 3,2 mlrd. Eur, o iki 2030 metų – 5,5 mlrd. Eur. LPK tikisi, kad augantis finansavimas atvers naujų galimybių Lietuvos verslui tapti neatsiejama gynybos ekosistemos dalimi.
