## 60+ ir darbas: ar tai karjeros pabaiga Lietuvoje?
Nors 60 metų – dar ne senatvė, vyresni darbuotojai Lietuvoje susiduria su iššūkiais darbo rinkoje. Užimtumo tarnybos (UT) specialistai atkreipia dėmesį, kad ilgėjantis amžius keičia vyresnių žmonių požiūrį į darbą, tačiau karjeros galimybės jiems vis dažniau ribojamos.
Statistika rodo, kad kasmet daugėja nedirbančių vyresnio amžiaus žmonių. UT duomenimis, kas septintas tarnybos klientas yra perkopęs 60 metų. Šių metų sausį tokių buvo 22,3 tūkst., o tai yra 700 (3,5 proc.) daugiau nei prieš metus ir 2,4 tūkst. (12 proc.) daugiau nei prieš dvejus metus.
Šešiasdešimtmečių dalis bendroje bedarbių struktūroje svyruoja apie 13 proc. Šiais metais jie sudaro 13,6 proc., o 2024 m. sausio 1 d. – 13,3 proc. Dar 7,4 tūkst. vyresnių nei 60 metų asmenų turi darbo rinkai besirengiančio asmens statusą. Per metus jų skaičius išaugo 400 (5,4 proc.), o per dvejus – 1,1 tūkst. (17,7 proc.). Šiems asmenims pirmiausia teikiamos kompleksinės paslaugos ir individuali pagalba.
UT direktoriaus pavaduotoja Giedrė Sinkevičė atkreipia dėmesį į nerimą keliančią tendenciją: „Šešiasdešimtmečių registracija auga dėl kasmet ilginamo pensinio amžiaus, tačiau labiau nerimą kelia tai, kad vis mažiau šio amžiaus klientų siekia įsidarbinti – 31 proc. nenori įsidarbinti arba naudotis mūsų paslaugomis. Tai didina ilgalaikių bedarbių skaičių.“
Pasak G. Sinkevičės, nemažai vyresnių klientų nori išlaikyti įprastą gyvenimo būdą ir atsargiai vertina pasiūlymus įgyti naują kvalifikaciją. Vis dėlto, daugėja ir tokių, kurie ieško alternatyvių galimybių: „Ilgėjant pensiniam amžiui, keičiasi ir nuostatos – matome žmones, kurie nori pratęsti darbinę veiklą, persikvalifikuoja ir įgyja paklausias profesijas, kad ilgiau išliktų darbo rinkoje.“
Pernai 507 vyresni nei 60 metų UT klientai įgijo naują profesinę kvalifikaciją, o 2020 m. tokių buvo 172. Populiariausios mokymo programos 2024 metais buvo individualios priežiūros darbuotojo, slaugytojo padėjėjo, ikimokyklinio ugdymo pedagogo padėjėjo, elektriko, apskaitininko. Taip pat buvo populiarios aukštos pridėtinės vertės kvalifikacijos, tokios kaip no-code ir robotinių procesų automatizavimas, transporto priemonių remonto techniko, audiovizualinės produkcijos kūrybos ir gamybos, duomenų analitikos mokymo programos.
Užimtumo tarnybos atstovė Milda Jankauskienė teigia, kad ilgalaikių bedarbių dalis šioje amžiaus grupėje viršija ketvirtadalį (29,1 proc.). Be to, šešiasdešimtmečių lūkesčiai darbui yra mažiausi tarp visų klientų – kas ketvirtas ieško nekvalifikuoto darbo, du penktadaliai (41,3 proc.) nenurodo ieškomo darbo prioriteto ir tik kas dešimtas pageidauja aukštos kvalifikacijos pareigų. Daugiausiai šio amžiaus žmonių pernai įsidarbino valytojais, pardavėjais, apsaugos darbuotojais, nekvalifikuotais darbininkais ir virėjais.
Vis dėlto, stebima ir teigiama tendencija – 60 metų amžiaus grupės asmenų nedarbo trukmė nuo 2019 m. nuosekliai mažėjo (išskyrus pandemijos metus). Pernai nedarbo trukmė sumažėjo 115 kalendorinėmis dienomis iki 289. Kitų klientų vidutinė nedarbo trukmė siekė 223 dienas.
Ketvirtadalis darbo ieškančių 60+ neturi jokio profesinio pasirengimo, o kas šeštas (16,7 proc.) turi ribotą darbingumą dėl negalios. Prieš registraciją UT 37 proc. šešiasdešimtmečių klientų dirbo vidutinės kvalifikacijos darbus, o ketvirtadalis (24,8 proc.) – žemos kvalifikacijos. Ribotos įsidarbinimo galimybės nustatytos trims iš penkių (59,4 proc.) asmenų.
Šešiasdešimtmečiai sudarė 5,7 proc. (2,2 tūkst.) iš 38 tūkst. aktyvios darbo rinkos politikos priemonių dalyvių pernai. Daugiausiai – beveik 1,3 tūkst. – dalyvavo remiamo įdarbinimo priemonėje. Užimtumo tarnyba tarpininkavo įdarbinant 13,9 tūkst. vyresnių nei 60 metų asmenų. Beveik kas penktas (18,6 proc.) įsidarbino pagal terminuotas darbo sutartis.
Po 6 mėnesių nuo paramos mokymuisi ar remiamo įdarbinimo priemonių pasirinkimo, dirbo 64,5 proc. vyresnių nei 60 metų asmenų, po 12 mėn. – 55,7 proc., po 24 mėn. – 46,2 proc. Tačiau šių asmenų įsidarbinimo efektyvumas yra mažesnis 5–10 proc. punktais, palyginti su 50+ amžiaus grupe.
