Daugeliui jaunuolių savarankiškas gyvenimas prasideda sulaukus 18-ojo gimtadienio – stojimu į universitetą, pirmuoju darbu ar nuomojamu būstu. Tačiau tiems, kurie augo šeiminiuose namuose ar socialinę riziką patiriančiose šeimose, šis etapas dažnai atneša ne laisvę, o milžinišką nežinią. Kur gyventi? Kaip tvarkyti finansus? Į ką kreiptis pagalbos? Atsižvelgdama į šias problemas, „SOS vaikų kaimai Lietuva“ teikia palydėjimo paslaugą, skirtą padėti jauniems žmonėms žengti pirmuosius savarankiško gyvenimo žingsnius. Pasak socialinės įtraukties komandos vadovės Justinos Gaulytės, šioje paslaugoje svarbūs net ir nedideli pasiekimai.
J. Gaulytė mini atvejį, kai vaikinas, kreipęsis į palydėjimo paslaugą, susidūrė su finansiniais sunkumais, tačiau ilgai nedrįso apie tai papasakoti koordinatoriui. Jaunuolis nežinojo, kaip elgtis tokiose situacijose, kokių pasekmių gali sulaukti ir kur ieškoti pagalbos. Galiausiai problema buvo išspręsta padedant koordinatoriui žingsnis po žingsnio.
„Tokios situacijos aiškiai parodo, kad jaunuoliams dažnai trūksta ne noro gyventi savarankiškai, o elementariausių žinių, pasitikėjimo ir žmogaus, kuriam galėtų patikėti: „Nežinau, ką daryti“. Vienas jaunuolis tiksliai pasakė: „Manęs niekas nemokė gyventi – dabar mokausi.“ Būtent apie tai ir yra palydėjimo paslauga – apie galimybę mokytis savarankiško gyvenimo“, – sako J. Gaulytė.
Palydėjimo paslauga teikia individualią pagalbą jaunuoliams, pradedantiems savarankišką gyvenimą. Jos tikslas – padėti įgyti kasdieniame gyvenime reikalingų socialinių įgūdžių, planuoti finansus, surasti darbą ar mokymosi vietą, tvarkyti buitį ir stiprinti pasitikėjimą savimi.
Anot J. Gaulytės, palydėjimo paslaugą gali gauti pilnametystės sulaukę jaunuoliai iki 24 metų, kuriems buvo teikta globa ar rūpyba, kurie augo socialinę riziką patiriančiose šeimose, taip pat privalomąją pradinę karo tarnybą atliekantys asmenys.
„Svarbu, kad jaunuolis dirbtų, mokytųsi arba rodytų motyvaciją žengti šiuos žingsnius. Kiekvienam besikreipiančiam jaunuoliui atliekamas individualus poreikio vertinimas“, – pasakoja specialistė.
„SOS vaikų kaimai Lietuva“ taip pat dalyvauja Europos socialinio fondo agentūros įgyvendinamame projekte „Jaunuolių palydėjimas į savarankišką gyvenimą“, kurio tikslas – plėtoti palydėjimo paslaugas jauniems žmonėms, besiruošiantiems palikti arba neseniai palikusiems socialinės globos įstaigas. Projektas vykdomas Sostinės bei Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionuose, o jo veiklos finansuojamos Europos socialinio fondo+ ir valstybės biudžeto lėšomis.
Kuo palydėjimo paslauga skiriasi nuo kitų socialinių paslaugų?
Pasak J. Gaulytės, palydėjimo paslaugos išskirtinumas – individualus santykis ir parama pereinamuoju laikotarpiu, kai jaunuolis tik pradeda savarankišką gyvenimą.
„Ši paslauga orientuota į konkretų gyvenimo etapą – perėjimą į savarankiškumą. Skirtingai nei bendrosios socialinės paslaugos, ji skirta jaunuoliams, patyrusiems globą ar augusiems socialinę riziką patiriančiose šeimose. Daug dėmesio skiriama ne tik praktinei ar materialinei pagalbai, bet ir socialinių bei emocinių įgūdžių stiprinimui, kad jaunuolis galėtų tvirčiau atsistoti ant kojų“, – sako J. Gaulytė.
Ji pabrėžia, kad daugeliui jaunuolių socialinės įtraukties koordinatorius tampa pirmuoju patikimu suaugusiuoju, į kurį galima kreiptis dėl kasdienių, praktinių ar emocinių klausimų.
Kai atsiranda stabilumas, atsiranda ir pasitikėjimas savimi
J. Gaulytė teigia, kad jaunuoliai, naudojantys šią paslaugą, mokosi ne tik kasdienių užduočių ir buities atsakomybių, bet ir pamažu kuria emocinį stabilumą. Su koordinatoriaus pagalba jie stiprina pasitikėjimą savimi, drąsiau ieško darbo ar ryžtasi tęsti mokslus. Vis dėlto, anot J. Gaulytės, vienas svarbiausių pokyčių, kurį pastebi patys jaunuoliai, yra emocinės gerovės stiprėjimas.
„Dažniausiai jaunuoliai pastebi, kad jų gyvenime atsiranda daugiau stabilumo ir pasitikėjimo savimi. Jie mokosi priimti sprendimus ir prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, įgyja daugiau drąsos ieškoti darbo ar tęsti mokslus. Palydėjimo paslauga taip pat padeda įgyti kasdienio gyvenimo įgūdžių: jaunuoliai išmoksta savarankiškai pasirūpinti buitimi, tvarkyti dokumentus, kreiptis į institucijas.
Labai reikšmingas pokytis vyksta ir emocinėje srityje. Jaunuoliai dažnai pabrėžia, kad socialinės įtraukties koordinatorius padeda susidoroti su nerimu ir suteikia jausmą, jog jie nėra vieni – šalia yra žmogus, kuris juos palaiko“, – aiškino J. Gaulytė.
Nuo studijų iki pirmųjų namų: sėkmės istorijos prasideda nuo palaikymo
Sėkmės istorijų – ne viena. Pasak „SOS vaikų kaimai Lietuva“ socialinės įtraukties komandos vadovės, kiekviena jaunuolio pergalė yra svarbi – nesvarbu, ar tai būtų pirmas darbas, grįžimas į mokslus, ar gebėjimas savarankiškai pasirūpinti savo kasdienybe.
„Sėkmės istorijų, kai jaunuoliai priima pagalbą ir nuosekliai ja naudojasi, yra nemažai. Viena jauna mergina, palydėjimo paslaugos metu, kartu su koordinatore išsikėlė tikslus ir nuosekliai jų siekė – įsidarbino, išlaikė darbą, taupė pinigus, o visai neseniai gavo džiugią žinią, kad galės įsigyti savo pirmąjį būstą pasinaudodama valstybės teikiama subsidija.
Kita mergina labai norėjo studijuoti, tačiau jos stojamojo balo neužteko įstoti į valstybės finansuojamą vietą. Organizacija padengė pirmojo semestro studijų kainą, suteikdama jai galimybę pradėti studijas. Po pusmečio mergina jau perėjo į nemokamą vietą ir šiandien sėkmingai tęsia mokslus“, – sėkmės istorijomis dalijosi J. Gaulytė.
Mažos pergalės – dideli pokyčiai
Tačiau „SOS vaikų kaimai Lietuva“ socialinės įtraukties komandos vadovė J. Gaulytė pabrėžia, kad sėkmė nebūtinai reiškia universitetą ar nuolatinį darbą, mat ne visi jaunuoliai iš karto priima pagalbą. Dalis jų atsineša nepasitikėjimą suaugusiaisiais, kiti stoką motyvacijos. Tokiais atvejais koordinatoriai siekia išlaikyti ryšį, priminti, kad pagalba yra visada pasiekiama.
„Šioje paslaugoje sėkme laikome ir mažesnius, bet gyvenimą iš esmės pakeičiančius pokyčius. Vienam jaunuoliui tai gali būti apsisprendimas gyventi blaiviai ir atsisakyti žalingų įpročių, kitam – pirmą kartą savarankiškai nueiti pas gydytoją ir pasirūpinti savo sveikata.
Kai kurie sėkmingai grįžta į mokyklą po ilgesnių praleidimų arba pradeda reguliariai lankyti pamokas. Kiti išmoksta taupyti pinigus ir planuoti išlaidas, geba užmegzti bei palaikyti sveikesnius santykius su aplinkiniais.
Dažnai reikšmingu žingsniu tampa ir pasitikėjimo savimi augimas – kai jaunuolis drįsta pasakyti savo nuomonę, paprašyti pagalbos ar konstruktyviai spręsti konfliktą, užuot pasirinkęs agresiją ar užsidarymą savyje.
Tokie iš pirmo žvilgsnio nedideli pokyčiai yra ne mažiau svarbūs nei dideli pasiekimai, nes būtent jie tampa tvirtu pagrindu ilgalaikiam jaunuolio savarankiškumui ir gyvenimo kokybės gerėjimui. Kiekvienas žingsnis, kad ir koks mažas jis atrodytų, palydėjimo paslaugoje yra vertinamas ir laikomas sėkme, nes liudija apie tikrą jaunuolio augimą bei pokytį“, – pasakojo J. Gaulytė.
