Kauno Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjuje ketvirtadienio rytą surengtos neeilinės civilinės saugos pratybos, kurių metu imituotas sprogimas mokykloje. Į inscenizuotą incidentą reagavo visos svarbiausios tarnybos – nuo policijos pareigūnų iki Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) karių. Pratybų metu aidėjo imitaciniai sprogimai, o per kelias minutes buvo evakuoti šimtai mokinių. Šios pratybos atskleidė, kaip veiktų tarnybos ir mokyklos personalas realios grėsmės akivaizdoje.
Pernai ir užpernai Lietuvos mokyklas užplūdo melagingi pranešimai apie padėtas bombas. Nors grasinimai nepasitvirtino, jie privertė švietimo įstaigų vadovus atidžiau įvertinti pasirengimą ekstremalioms situacijoms. Paaiškėjo, kad mokyklų pasirengimas tokiems atvejams nėra pakankamas. Ketvirtadienio pratybomis siekta patikrinti bent jau šios mokyklos parengtį. Prieš pratybas mokyklos bendruomenę pasveikino pirmoji ponia Diana Nausėdienė ir krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas.
„Vis dažniau kalbame apie civilinę saugą, ir labai svarbu, kad šios žinios bei įgūdžiai būtų ugdomi nuo mokyklos suolo. Kad ir kokias pareigas eitume, esame pasirengę atiduoti savo šaliai visą išmintį, energiją ir kūrybiškumą“, – kalbėjo D. Nausėdienė. Ji dėkojo ne tik policijai, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui (PAGD) ir kitoms institucijoms, bet ir mokytojams bei mokyklų vadovams, kurie supranta pasirengimo svarbą. Pirmoji ponia pabrėžė, kad šių pratybų reikšmę priminė ir pastarųjų metų incidentai, kai mokyklos sulaukdavo grasinimų.
„Tai motyvuoto, puikaus ir patriotiško jaunimo atsakas į realius iššūkius. Linkiu gražių artėjančių šventų Velykų ir kupinų pavasario energijos pratybų“, – sakė D. Nausėdienė.
Krašto apsaugos viceministras T. Godliauskas akcentavo, kad pratybos – tai iššūkis visos bendruomenės pasirengimui ir gebėjimui veikti kartu. Jis taip pat informavo apie Krašto apsaugos ministerijos (KAM) planus švietimo srityje – iki metų pabaigos numatoma pravesti piliečių pasirengimo kursus mokytojams, mokiniams ir tėvams, jei jie norėtų prisijungti. „Žinome, kad tai bus didelis iššūkis, bet pasistengsime tai įgyvendinti“, – teigė viceministras. Dar vienas tikslas – įkurti Jaunųjų šaulių būrelius kiekvienoje mokykloje, kad moksleiviai anksčiau įsitrauktų į Šaulių sąjungos veiklą.
**Pratybų eiga – imituotas sprogimas**
Praėjus maždaug penkiolikai minučių po 11 valandos, prasidėjo imitacinės pratybos. Žurnalistai ir kiti renginio dalyviai galėjo stebėti jas nuotoliniu būdu mokyklos aktų salėje, kur buvo transliuojami veiksmai mokyklos viduje ir išorėje.
Mokyklos raštinė gavo pranešimą, kad nepatenkinti asmenys paliko teritorijoje krepšį su sprogmenimis ir kad pastatas užminuotas. Raštinė nedelsiant susisiekė su greitojo reagavimo tarnybomis, kurios išvyko į įvykio vietą. Tuo metu licėjaus kadetai skubėjo prie savo spintelių, kad pasiimtų asmeninius daiktus ir, klausydami vadų nurodymų, patrauktų link stadiono. Pratybų metu buvo klausiama, kodėl mokiniai turi pasiimti daiktus, o ne iš karto evakuotis. P. Plechavičiaus kadetų licėjaus direktorius Ričardas Žilaitis paaiškino, kad tokia tvarka ypač svarbi žiemą, nes mokiniai, būdami lauke be viršutinių drabužių, rizikuotų sušalti ar patirti didesnius sužalojimus, jei būtų sužeisti. Vis dėlto direktorius pabrėžė, kad ypač pavojingos situacijos atveju mokiniai daiktų nesirinktų ir iš karto bėgtų į stadioną.
Anot R. Žilaičio, 300 mokinių evakuacija į stadioną trunka nuo 4 iki 7 minučių. Mokiniams susirinkus stadione, mokytojai ir instruktoriai turi suskaičiuoti kadetus ir kartu su ugdymo skyriaus vedėjais įvertinti, kiek mokinių trūksta. Tada instruktoriai patikrina licėjaus aukštus, įsitikindami, ar tualetuose ar kitose vietose nėra pasislėpusių mokinių.
Pagrindinė susirinkimo vieta yra stadionas, bet jei jis būtų nesaugus, mokiniai galėtų rinktis mokyklos kiemelyje. R. Žilaitis teigė, kad licėjuje yra keturi evakuaciniai išėjimai, bet šiuo metu naudojami trys. Iš 300 mokinių 72 yra atvykę iš kitų miestų ir gyvena licėjaus bendrabutyje.
Suskaičiavus mokinius, policijos pareigūnai įvertina, ar pastatas saugus. Pagal pratybų scenarijų, pastatas nėra saugus, todėl vaikai siunčiami namo. 5–8 klasių mokiniai keliauja link „Norfos“ aikštelės, esančios už maždaug 30 minučių kelio pėsčiomis, o vyresnių klasių moksleiviai – link „Hyper Maxima“ aikštelės Savanorių prospekte.
Licėjuje dirbantys instruktoriai turi kiekvieno vaiko telefono numerį, be to, siunčiama bendra SMS žinutė tėvams, prašant atsakyti, ar jie gali pasiimti vaikus. Instruktoriai taip pat turi pirmosios medicininės pagalbos priemonių ir gali suteikti pagalbą, kol atvyks greitosios medicinos pagalbos automobilis. Jei tėvai negali pasiimti vaikų, jie keliauja į bendrabutį.
**Į įvykio vietą atvyko ir išsigandę tėvai**
Netrukus aktų salėje pasigirdo atvykstančios policijos sirenos. Policija, gavusi pranešimą apie padėtą sprogmenį, informuoja visas kitas budinčias tarnybas – medikus, išminuotojus ir ugniagesius. Netrukus pareigūnai sužino, kad detonavo sprogmuo ir yra sužeistųjų.
„Aro“ pareigūnai įeina į pastatą su neštuvais ir išneša nukentėjusius. Jie taip pat patikrina, ar nėra ginkluotų žmonių, įkaitų, papildomų sprogmenų ir panašiai. Medikai negali įeiti į vidų, kol neįsitikinama, kad aplinka yra saugi. Ekstremalios situacijos metu medikai pradeda rūšiuoti pacientus pagal sužalojimų sunkumą, priskirdami jiems spalvas: žalią, geltoną, raudoną ir juodą. Žalia spalva reiškia nedidelius sužalojimus, geltona – vidutinius, raudona – sunkius, o juoda – mirtį.
Maždaug tuo metu lauke pasirodo susirūpinę tėvai. P. Plechavičiaus kadetų licėjaus direktorius R. Žilaitis paaiškina, kad licėjus turi būti pasirengęs tokiai situacijai. „Tai labai realus atvejis, būna tokių super tėvų“, – sakė R. Žilaitis. Kauno apskrities VPK viršininko pavaduotojas Darius Pliavga juokavo komentuodamas agresyvų tėvo elgesį sakydamas, jog „Čia tikrai ne Celofanas“.
Kadangi sprogimas gali sukelti gaisrą, atvyksta ir ugniagesiai. Kauno priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausioji specialistė Jovita Lapėnaitė atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju ugniagesiams nekyla problemų, nes hidrantai yra lengvai prieinami ir neužstatyti. „Ugniagesiai ne pirmu smuiku griežia, o klauso policijos pareigūnų ir „Aro“ nurodymų. Jie eis patikrinti patalpas, jei jiems bus leista užeiti. Bet jie yra pasirengę atlikti gesinimo darbus“, – komentavo J. Lapėnaitė.
Lauke dirbantys „Aro“ pareigūnai suteikia pirmąją medicininę pagalbą išneštiems sužeistiesiems. Pareigūnai apžiūri patalpas, ieškodami kitų paliktų sprogmenų.
**Panaudotas ir „Aro“ robotas**
Kol lauke teikiama pagalba sužeistiesiems, mokykloje nugriaudėjo antras sprogimas. Aktų salėje pasklido svilėsių kvapas. Tada „Aro“ pareigūnai ėmėsi kitų priemonių – pasitelkė kinologus su šunimis, kad nustatytų tikslesnę sprogmens vietą pagal kvapą. Galiausiai buvo panaudotas robotas-išminuotojas, kuriam pavyko išminuoti sprogmenis. Tuo pratybos ir baigėsi.
**Dar yra kliūčių**
Pratybose dalyvavo daugybė skirtingų mokyklų vadovų. Kai kurie iš jų kėlė aktualias evakuacijos problemas. LSMU gimnazijos direktorius Arūnas Bučnys pasakojo, kad vienos evakuacijos metu problemų sukėlė specialiųjų poreikių turinčių vaikų elgesys. „Turėjome autistišką vaiką, kuris rėkė ir buvo sunkiai suvaldomas. Ką daryti tokiu atveju?“, – klausė mokyklos vadovas. P. Plechavičiaus kadetų licėjaus direktorius R. Žilaitis pripažino, kad neturi kompetencijos atsakyti į šį klausimą, bet sutiko, kad saugios evakuacijos užtikrinimas specialiųjų poreikių turintiems vaikams yra vienas opiausių klausimų, į kurį dar nėra pilnai atsakyta.
R. Žilaitis taip pat apgailestavo dėl abejingos Kauno savivaldybės pozicijos. Esą prasidėjus karui Ukrainoje mokyklų vadovai kreipėsi į savivaldybę, bet sulaukė apatiškų atsakymų – „darykite, ką norite“. „Negavome jokio algoritmo, kiek turi būti vandens buteliukų, generatorių, maisto ir panašiai. Parašykite algoritmą, kad žinotume, ko mums reikia. Padėkite mums, mes tikrai padarysime“, – sakė gimnazijos direktorius. Šie žodžiai buvo palydėti gausiais plojimais.
P. Plechavičiaus kadetų licėjaus direktorius R. Žilaitis teigė, kad Kauno savivaldybė į naują realybę sureagavo operatyviai. „Tuo metu Ukrainoje jau vyko karas, o mūsų mokyklos susidūrė su nauja realybe – laiškai su grasinimais, nuolatinis neapibrėžtumas, vadovų nerimas. Atsirado poreikis ne tik teorinių planų, bet ir praktinių veiksmų, kurie parodytų, kaip elgtis, kai nutinka tai, ko niekas nelaukia. Kauno miesto savivaldybės švietimo skyrius sureagavo operatyviai – buvo inicijuotas susitikimas su kariuomenės, policijos ir priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovais. Kalbėjomės, kėlėme klausimus ir ieškojome atsakymų“, – sakė R. Žilaitis.
Kauno priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausioji specialistė J. Lapėnaitė pabrėžė, kad kiekvienas atvejis gali būti skirtingas, nes dalis Lietuvos mokyklų turi geras slėptuves, todėl reikėtų evakuotis į jas, o ne į lauką. Ji taip pat teigė, kad mokyklų pasirengimas ekstremalioms situacijoms anksčiau apsiribojo pasiruošimu gaisrams, o šiais laikais grėsmės gali būti įvairesnės, o tai kelia naujų iššūkių. Dar vienas iššūkis – kadetų licėjuje mokiniai negali bet kada naudotis savo mobiliaisiais telefonais, jie surenkami ir laikomi vienoje vietoje. Ekstremalios situacijos metu nėra lengva per kelias minutes išdalinti visus telefonus. Todėl R. Žilaitis mano, kad vertėtų pagalvoti apie radijo stoties sukūrimą švietimo įstaigoms, kuria būtų galima dalintis skubiais pranešimais, jei nutrūktų mobilusis ryšys.
