Sorbonos universiteto choras ir orkestras (COSU) pirmą kartą Lietuvoje suvienys jėgas su Vilniaus universiteto (VU) chorais ir kameriniu orkestru, pristatydami koncertų diptiką. Koncertų ciklo „Vilnius–Paryžius“ antrasis vakaras žada išskirtinę muzikinę patirtį, apjungiančią chorinę ir simfoninę muziką.
Šv. Jonų bažnyčioje susiburs daugiau nei 200 atlikėjų: Sorbonos universiteto choras ir orkestras, Vilniaus universiteto kamerinis orkestras ir akademinis mišrus choras „Gaudeamus“. Programoje skambės ištraukos iš Gustavo Mahlerio Penktosios simfonijos, M. K. Čiurlionio simfoniniai ir sakraliniai kūriniai, o kulminacija taps Francis Poulenco Gloria chorui, orkestrui ir sopranui. Solistė – Salomėja Petronytė.
„Labai norėčiau pakviesti klausytojus į šį koncertą. Tai ne tik retas garbingų svečių ir VU ansamblių bendradarbiavimas, bet ir unikali galimybė išgirsti Poulenco Gloria, kuri Lietuvoje atliekama retai. Be to, Lietuvos ir Prancūzijos atlikėjai kartu pristatys mūsų didžiojo klasiko M. K. Čiurlionio sakralinius ir simfoninius kūrinius“, – sako VU chorų meno vadovė ir vyr. dirigentė Rasa Gelgotienė.
Koncertas prasideda dviem kontrastingomis Gustavo Mahlerio (1860–1911) Penktosios simfonijos dalimis, atskleidžiančiomis priešingus jos dramatinės struktūros polius. Įžanginis Trauermarsch (gedulo maršas) pristato įtemptą, emociškai įkrautą garsų pasaulį. Vienišas trimito šauksmas iškyla kaip likimo ženklas, išsivystantis į muzikinį srautą, paženklintą griežtų maršo ritmų ir gilios lyrikos. Čia gedulas nėra statiškas – jis vystosi, pulsuoja ir įgauna gilią egzistencinę prasmę.
Priešingai, simfonijos finalas, Rondo-Finale, atveria visiškai kitokį muzikinį peizažą. Po ankstesnių įtampų jis pristato gyvybingą, dinamišką ir šviesesnę muzikinę tekstūrą. Energingi ritmai, teminiai dialogai ir kontrapunktinis vystymas sukuria varomąjį pagreitį, kuris vainikuoja simfonijos dramatinę kelionę.
Programą tęsia M. K. Čiurlionio sakraliniai choriniai kūriniai – Kyrie, Gloria ir Sanctus – kartu su vienu iš jo ankstyvųjų orkestrinių kompozicijų, Kęstutis, parašytu Leipcige 1902 m. studijų metais. Kūrinys išliko tik kaip neužbaigta fortepijoninė ištrauka, o originalus orkestrinis partitūros variantas buvo prarastas. 1995 m. kompozitorius Jurgis Juozapaitis atkūrė trūkstamas dalis, remdamasis išlikusiais eskizais ir korespondencija, pritaikydamas kūrinį orkestrui pagal Čiurlionio pastabas.
Muzikiniu požiūriu, Kęstutis atspindi pereinamąjį etapą Čiurlionio kūryboje. Chronologiškai tarp dviejų simfoninių poemų įsiterpęs kūrinys žymi svarbų žingsnį kompozitoriaus brandaus stiliaus link. Jame jau atsiskleidžia polifoniško mąstymo ir tembrinės vaizduotės elementai, kurie vėliau suklestės jo fortepijoniniuose kūriniuose. Simbolinis pavadinimas nurodo Lietuvos didįjį kunigaikštį Kęstutį – istorinę asmenybę, atstovaujančią valstybingumui ir pasipriešinimui. Šia prasme uvertiūrą galima interpretuoti kaip ankstyvą bandymą atspindėti nacionalinį identitetą muzikoje.
Koncertą užbaigia Francis Poulenc (1899–1963) Gloria, vienas žymiausių XX amžiaus prancūzų kompozitorių kūrinių. Jo muzikai būdingas savitas dualizmas: lengvumas, ironija ir teatrališkas žaismingumas persipina su giliu religiniu jautrumu ir savistaba. Pats Poulencas apibūdino savo meninę prigimtį kaip „vienuolio ir gatvės valkatos“ derinį – kontrastas, ryškiai matomas visame jo kūryboje.
Ankstyvuosius jo kūrinius ženklina elegancija, lengvumas ir sąmoningas paprastumas, dažnai kontrastuojantis su vėlyvojo romantizmo patosu. Tačiau asmeninė krizė ir religinis atsivertimas 1936 m. giliai pakeitė jo kūrybos kryptį, sakralinę muziką padarydamas pagrindine jo kūrybos dalimi. Gloria yra vienas reikšmingiausių šio laikotarpio kūrinių. Remiantis katalikų liturginiu tekstu ir suskirstytas į šešias dalis, jis interpretuojamas labai individualiai – derinant iškilmingumą su netikėtu lengvumu ir, kartais, net žaismingomis, kasdieniškomis intonacijomis. Jis tarnauja kaip atsvara ankstesniems jo dramatiškiems kūriniams (Stabat Mater, Dialogues des Carmélites, La Voix humaine), kuriuose dominuoja kentėjimo ir egzistencinio skausmo temos.
Pirmasis koncertų diptiko „Vilnius–Paryžius“ koncertas, skirtas chorinei muzikai, įvyks 2025 m. balandžio 24 d. 19:00 val. Koncertų ciklą organizuoja Vilniaus universiteto Kultūros centras.
Apie atlikėjus
Sorbonos universiteto choras ir orkestras (COSU) yra erdvė, kurioje susitinka akademinės studijos, meninė kūryba ir tarptautinė muzikinė patirtis. Ansamblis suburia daugiau nei šimtą įvairių studijų krypčių studentų, daugelis jų specializuojasi muzikos ir muzikologijos srityse, taip skatinant dialogą tarp teorijos ir atlikimo. Greta klasikinio repertuaro, COSU ypatingą dėmesį skiria retai atliekamiems kūriniams ir pasaulinėms premjeroms. Ansamblis koncertuoja prestižinėse vietose, tokiose kaip Paryžiaus filharmonija, Salle Gaveau ir Théâtre des Champs-Élysées, taip pat tarptautiniu mastu, atstovaudamas universiteto misiją mene, švietime ir kultūroje.
Orkestrui vadovauja Nicolas Agullo, tarptautiniu mastu pripažintas dirigentas, žinomas dėl savo patirties Europos ir Lotynų Amerikos repertuare. Chorui vadovauja Frédéric Pineau, patyręs dirigentas ir pedagogas, dirbantis su muzika nuo ankstyvųjų laikotarpių iki šiuolaikinės ir filmų muzikos. Abu vadovai aktyviai dalyvauja puoselėjant muzikos meną ir žinias. COSU taip pat organizuoja atviras repeticijas, kūrybines dirbtuves ir įtraukiančius koncertus, stiprindamas savo ryšį su įvairia auditorija.
Sopranas Salomėja Petronytė yra viena ryškiausių šiuolaikinės muzikos scenos atstovių Lietuvoje. Jos meninę veiklą skatina autentiškumo paieškos, apmąstymai apie meninį identitetą ir prasmingas ryšys su atliekama muzika. Jos talentas ir muzikinį jautrumas lėmė dažnus kvietimus pristatyti naujus kūrinius, dalyvauti šiuolaikinės muzikos projektuose ir bendradarbiauti su kompozitoriais Lietuvoje ir užsienyje.
Vilniaus universiteto kamerinis orkestras yra vienas iš pagrindinių universiteto muzikinių ansamblių, aktyviai prisidedantis prie akademinės bendruomenės kultūrinio gyvenimo. Įkurtas 1979 m. kaip nedidelis studentų ansamblis, jis išaugo į subrendusį kamerinį orkestrą. Per daugiau nei keturis dešimtmečius jis nuosekliai siekė savo misijos puoselėti kamerinės muzikos tradicijas ir kurti ryšį tarp universiteto ir platesnės visuomenės. Nors jo repertuaro pagrindą sudaro baroko ir klasikiniai kūriniai, orkestras nuolat plečia savo stilistinę aprėptį, pristatydamas romantinius ir šiuolaikinius programos.
Nuo 2023 m. jo meno vadovas ir dirigentas yra Modestas Jankūnas – dirigentas ir pedagogas, aktyviai dalyvaujantis Lietuvos akademinės muzikos srityje. Jo pedagoginis darbas apima mokymą muzikos mokyklose ir paskaitas Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje. Jis taip pat aktyviai dalyvauja choriniame dirigavime, vadovauja VDU Švietimo akademijos chorui „Muzika“. M. Jankūnas inicijuoja programas ir projektus, kurie skatina bendruomenės įsitraukimą ir plečia klasikinės muzikos pasiekiamumą akademinėje aplinkoje.
VU choras „Gaudeamus“ yra vienas seniausių, didžiausių ir labiausiai pripažintų studentų chorų Lietuvoje, suburiantis įvairių disciplinų studentus. Per daugiau nei aštuoniasdešimt metų jis tapo neatsiejama VU kultūrinio gyvenimo dalimi ir reikšmingu šalies chorinės kultūros fenomenu. Choras, kuriame yra daugiau nei septyniasdešimt narių, reguliariai dalyvauja Lietuvos dainų šventėse, Baltijos studentų chorų festivalyje „Gaudeamus“ ir daugybėje festivalių bei konkursų Lietuvoje ir užsienyje, pelnydamas daugybę apdovanojimų.
Choro meno vadovė Rasa Gelgotienė yra viena ryškiausių Lietuvos chorinės kultūros asmenybių – dirigentė, pedagogė ir ilgametė chorinės muzikos propaguotoja. Jos darbas apima akademinį dirigavimą, pedagogiką ir aktyvią koncertinę bei organizacinę veiklą Lietuvoje ir tarptautiniu mastu. Ji yra Lietuvos chorų sąjungos prezidentė, prisideda prie Dainų šventės kūrybinių grupių, diriguoja Pasaulio lietuvių dainų šventėse ir Baltijos studentų festivalyje „Gaudeamus“, yra kviečiama kaip ekspertė ir žiuri narė į tarptautinius konkursus. Už reikšmingą indėlį į chorinę muziką ir kultūros plėtrą 2023 m. ji buvo apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi.
