Valdantieji konservatoriai ruošiasi pateikti įstatymų pataisas, sugriežtinančias atsakomybę už veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybę. Partijos pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigia, kad gegužės mėnesį bus pateiktas siūlymų paketas, kuriame bus aiškiau apibrėžtos sąvokos, susijusios su veikimu prieš valstybę, diversijomis ir dezinformacija, bei numatytos atitinkamos sankcijos. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkas Julius Sabatauskas pripažįsta, kad kai kurie apibrėžimai reikalauja peržiūros, tačiau siūlo atsižvelgti į kitų šalių patirtį.
„Rengiame siūlymų paketą, kuriame bus patikslintas veikimo prieš valstybę reglamentavimas, aiškiau apibrėžtos diversijos, numatytas reglamentavimas situacijoms, kai Lietuvos piliečiai tarnauja priešiškų valstybių sukarintose struktūrose, bei numatytos atitinkamos sankcijos. Taip pat svarstome dėl dezinformacijos reglamentavimo ir atsakomybės už ją“, – Eltai teigė L. Kasčiūnas.
Konservatorius pabrėžė, kad svarbu išlaikyti balansą tarp žodžio laisvės ir būtinybės saugoti demokratiją. „Esame demokratinė šalis, todėl demokratiją turime saugoti. Žmogus turi žodžio laisvę, tačiau ji nėra absoliuti. Kai melas, kurį jis skleidžia, ardo visuomenę ir yra nukreiptas prieš mūsų demokratinę santvarką, nepriklausomybę ir valstybingumą, turi būti numatyta atsakomybė“, – sakė jis.
Pasak parlamentaro, šiuo metu vyksta darbas su teisinėmis formuluotėmis, o visą siūlymų paketą planuojama pristatyti gegužės pirmąją pusę. „Dabar dirbame prie formuluočių ir planuojame šį paketą pristatyti gegužės pirmąją pusę“, – sakė L. Kasčiūnas.
Prieš kelias savaites „Žinių radijuje“ L. Kasčiūnas užsiminė apie būtinybę peržiūrėti Baudžiamojo kodekso (BK) 118-ąjį straipsnį, kuris numato atsakomybę už pagalbą kitai valstybei veikiant prieš Lietuvą. Parlamentaras teigė, kad šis straipsnis neatitinka šiuolaikinių realijų.
„Įsivaizduokime situaciją, kad Lietuvos pilietis išvyksta į Rusijos okupuotas Ukrainos teritorijas, dalyvauja pseudoreferendume ir jį legitimizuoja. Pagal dabartines formuluotes, tai nėra tiesioginis veikimas prieš Lietuvą, nes tai vyksta Ukrainoje. Tačiau visi suprantame, kad tai yra veikimas prieš Lietuvos sąjungininkus“, – kalbėjo konservatorių pirmininkas.
J. Sabatauskas: reikia atsižvelgti į kitų šalių patirtį
TTK pirmininkas Julius Sabatauskas teigė nenorintis išsamiai komentuoti L. Kasčiūno siūlymų, nes dar nėra susipažinęs su detalėmis. „Tegul registruoja, o tada Teisės departamento specialistai įvertins. Jeigu projektas bus pateiktas Seime, komitetas jį svarstys. Idėjų gali būti daug. Kai pamatysiu turinį, tada galėsiu pasakyti daugiau“, – sakė J. Sabatauskas.
Vis dėlto, komentuodamas siūlymą peržiūrėti BK 118-ąjį straipsnį, J. Sabatauskas sutiko, kad pagal dabartinį apibrėžimą tiesioginė įtaka Lietuvai nėra daroma. Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad dabartiniai įstatymai jau numato pilietybės atėmimą, jei Lietuvos pilietis tarnauja kitos valstybės kariuomenėje be leidimo.
„Suprantu, ką L. Kasčiūnas turėjo omenyje, kad turime pavienių atvejų, kai lietuviai kovoja Ukrainos pusėje, o yra ir tokių, kurie kovoja kitoje pusėje. Anksčiau buvo keliamas klausimas, ką mes galime padaryti su tokiais žmonėmis. Švelniausias variantas – atimti pilietybę, nes Lietuvos pilietis, prieš pradėdamas tarnybą kitos valstybės tarnyboje ar karo tarnyboje, turi gauti Lietuvos sutikimą“, – teigė parlamentaras.
„Dėl baudžiamosios atsakomybės reikėtų pasukti galvą, kaip tai padaryti, nes šis straipsnis yra šiek tiek kitoks. Tiesiogiai prieš Lietuvos Respubliką tarsi ir neveikia, bet prieš mūsų partnerius – taip, veikia“, – kalbėjo J. Sabatauskas.
Pasak TTK pirmininko, jei įstatymą norima taikyti tarptautinėms organizacijoms, tokioms kaip NATO ar Europos Sąjunga (ES), reikėtų atsižvelgti į šių organizacijų valstybių narių įstatymus. „Man iš karto kiltų klausimas, kaip yra kitose NATO ar ES valstybėse, ar už tai numatyta atsakomybė, ar ne“, – sakė J. Sabatauskas.
Šiuo metu BK 118 straipsnis numato atsakomybę už pagalbą kitai valstybei veikiant prieš Lietuvos Respubliką. Pagal šį straipsnį, asmuo, padėjęs kitai valstybei ar jos organizacijai veikti prieš Lietuvą, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų.
Lietuvos pilietybės netekimas už tarnybą kitos valstybės tarnyboje numatytas Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 24-o straipsnio 4-ame punkte.
L. Kasčiūno siūlymas pasirodė fone diskusijų dėl penktosios kolonos. ELTA primena, kad Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis anksčiau teigė, jog Seime formuojasi prieš valstybės interesus veikianti vadinamoji penktoji kolona. Tuo metu premjeras Saulius Skvernelis tvirtino, kad jo turimais duomenimis, Seime nėra nė vieno parlamentaro, kurio aplinka ar ryšiai keltų įtarimų dėl lojalumo valstybei.
Prezidentas Gitanas Nausėda teigė matantis, jog Lietuvoje stiprėja penktoji kolona, su kuria, jo nuomone, reikia „negailestingai kovoti“. Vis dėlto, vėliau jis paragino nesuprimityvinti šios problemos tik iki parlamento lygmens, teigdamas, kad tai yra gilesnė problema, kurios šaknų reikia ieškoti visuomenėje.
