Teisės psichologijos srityje svarbu laikytis atsargumo principo, atskirti tiesą nuo melo ir suprasti, kodėl žmonės renkasi profesiją, susijusią su sudėtingomis situacijomis. Vilniaus universiteto (VU) specialistai aptarė šiuos klausimus.
Psichologas, VU docentas dr. Aleksandras Izotovas pabrėžia, kad vien kūno kalba pasikliauti, vertinant, ar žmogus meluoja, yra pavojinga, nes streso ar įpročių sukelti neverbaliniai ženklai gali būti klaidingai interpretuojami. Žymiai patikimesni yra parodymų turinio, kitaip sakant, verbaliniai ženklai, kurių analizės efektyvumas siekia apie 70 proc. Tiesa, net ir DNR testai ar poligrafo parodymai neturi 100 proc. patikimumo.
Anot profesorės, VU Teisės psichologijos tyrimų centro vadovės dr. Ilonos Laurinaitytės, nors neverbalinius požymius, ypač bendraujant su vaikais, ignoruoti negalima, svarbu vengti stereotipų, tokių kaip vienoda išvaizda apibūdinti „nusikaltėlį“ ar daryti išvadą, kad visi vaikai meluoja arba nemeluoja.
VU specialistės taip pat pasidalino savo motyvacija rinktis teisės psichologijos kryptį. Dr. Ksenija Čunichina ją paskatino asmeninė patirtis ir noras suprasti nusikaltimų aukų psichologiją bei teisingumo vertinimą. Dr. Aleksandras Izotovas susidomėjo liudytojų parodymų patikimumu ir atminties ypatumais, o vėliau – žmogaus agresyvaus elgesio motyvais, ypač prisimindamas 9-ojo dešimtmečio vaikystę. Dr. Violeta Cimalanskaitė-Kazlauskienė, baigusi šią magistrantūros programą, praktikoje pataisos namuose pamatė didelį visuomenės sustabarėjusių nuostatų apie nuteistuosius ir poreikį keisti sistemą.
Teisės psichologo darbe iššūkių netrūksta: tenka susidurti su jautriomis temomis, valdyti stresą, dirbti su pažeidžiamomis grupėmis ir išmanyti teisės aktus. Tačiau džiaugiamasi galimybe prisidėti prie visuomenės pokyčių, sėkmingai vystytis šiai sričiai Lietuvoje, turėti stiprią specialistų bendruomenę ir taikyti unikalius metodus.
Geram teisės psichologui būtinas ne tik bazinis psichologinis pasirengimas, bet ir nepaprastas „stipri oda“, gebėjimas kritiškai mąstyti, atsargumas priimant sprendimus ir nuolatinis domėjimasis mokslo naujovėmis. Taip pat svarbus žmogiškumas, atsakomybės jausmas ir noras prisidėti prie visuomenės tobulinimo.
