Lietuvos Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlymui pasitraukti iš Otavos konvencijos, draudžiančios priešpėstines minas. Šiam sprendimui pritarus Ministrų kabinetui, prezidentas Gitanas Nausėda turės pateikti atitinkamą iniciatyvą Seimui, kuris galutinai priims sprendimą dėl konvencijos denonsavimo.
Krašto apsaugos ministerija (KAM), teikusi nutarimo projektą, argumentuoja, kad pasitraukimas iš konvencijos leis Lietuvai įsigyti, gaminti, kaupti, naudoti ir perduoti priešpėstines minas. Ministerijos teigimu, nuo 2003 metų, kai Lietuva ratifikavo konvenciją, saugumo situacija regione radikaliai pasikeitė, o grėsmės iš Rusijos ir Baltarusijos ženkliai išaugo.
„Pasitraukimas iš konvencijos sustiprintų atgrasymo poveikį Rusijai ir leistų Lietuvos kariuomenei padidinti kontrmobilumo efektą mūšio lauke“, – teigia KAM. Ministerijos nuomone, priešpėstinių minų naudojimas padidintų Lietuvos kariuomenės vienetų galimybes apriboti priešo judėjimą, ypač svarbiose ir sunkiai pravažiuojamose vietovėse.
Dokumentuose pabrėžiama, kad priešpėstinės minos yra itin veiksmingos prieš gyvąją jėgą. Nors šaulių ir lengvosios ginkluotės pagalba galima veiksmingai stabdyti šarvuotos technikos judėjimą, tačiau intensyviam mažų pėstininkų grupių judėjimui ir įsiskverbimui sustabdyti vien šaulių ir lengvosios ginkluotės nepakanka. Būtent čia priešpėstinės minos gali pasiekti norimą efektą.
Krašto apsaugos ministerija taip pat atkreipia dėmesį į svarbų psichologinį poveikį, kurį sukelia žinojimas apie galimą priešpėstinių minų naudojimą. Tai padidintų psichologinį spaudimą priešo kariams, stiprintų psichologinį nuovargį ir silpnintų discipliną mūšio lauke. Be to, poreikis naudoti minų ieškiklius ir kitas išminavimo priemones lėtins priešo pajėgų judėjimą ir didins jų pažeidžiamumą.
Ekonominiu požiūriu, minų naudojimas leistų Lietuvos kariuomenei taupyti materialinius ir laiko išteklius, nes priešpėstinės minos gali būti greitai ir efektyviai naudojamos siekiant uždaryti perėjas ar sustiprinti prieštankines kliūtis, taip užkertant kelią priešo manevrams. Ministerija įsitikinusi, kad priešpėstinių minų turėjimas ir galimybė jas naudoti mūšio lauke didins Lietuvos kariuomenės karių išgyvenamumą, motyvaciją ir pasitikėjimą savo jėgomis.
KAM pripažįsta, kad neigiami priešpėstinių minų naudojimo efektai ir grėsmė civiliams gyventojams gali būti sumažinti nustatant griežtas šių minų naudojimo taisykles ir procedūras, ypatingą dėmesį skiriant tarptautinės teisės normų ir principų įgyvendinimo užtikrinimui. Ministerija siūlo aktyvią minų laukų priežiūrą, įskaitant aptvėrimą, ženklus, įspėjimus ir stebėjimą, taip pat kuo greitesnį teritorijos išminavimą, siekiant sumažinti riziką civiliams.
Ministerija taip pat pažymi, kad buvimas konvencijos nare negarantuoja, jog Lietuvos teritorijoje nebus naudojamos priešpėstinės minos. Ukrainos pavyzdys rodo, kad Rusija masiškai minuoja okupuotas teritorijas, nepaisant Ukrainos narystės konvencijoje. Todėl, galimos agresijos atveju, Rusija neabejotinai masiškai minuotų užimamas Lietuvos teritorijas, siekdama karinio pranašumo.
Net ir pasitraukusi iš Otavos konvencijos, Lietuva laikysis prisiimtų tarptautinės humanitarinės teisės įsipareigojimų pagal kitas tarptautines sutartis ir visuotinai pripažintus tarptautinius papročius dėl karo priemonių ar kariavimo būdų. Kovą Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos gynybos ministrai bendrame pareiškime paragino savo šalis pasitraukti iš šios sutarties, vėliau prie jų prisijungė ir Suomija.
Pasitraukimas iš konvencijos įsigaliotų tik praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai Lietuva Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui įteiktų savo pasitraukimo dokumentus. Visos Europos Sąjungos šalys yra Otavos konvencijos narės, tačiau Kinija, Rusija, JAV, Indija ir Pakistanas nėra prie jos prisijungusios.
