Pastaruoju metu smarkiai išaugus sukčiavimo atvejų skaičiui socialiniuose tinkluose, finansų ekspertai įspėja vartotojus išlikti budriems. Skaitmeninio saugumo įmonės „Aura“ duomenimis, net 62 proc. „Facebook“ vartotojų kas savaitę susiduria su bandymais apgauti – tai didžiausias rodiklis tarp visų socialinių tinklų. Ypač aktyviai sukčiai veikia „Facebook Marketplace“ platformoje, kur nusikaltėliai, apsimetę pirkėjais, siekia išvilioti banko duomenis per apgaulingas nuorodas.
„Citadele“ banko atstovas Romas Čereška teigia, kad sukčiavimo schemos socialiniuose tinkluose tampa vis rafinuotesnės. Banko duomenimis, Jungtinėje Karalystėje, kas trečias skelbimas „Facebook Marketplace“ yra apgaulingas, o čia įvyksta net 73 proc. visų sukčiavimo atvejų, susijusių su pirkimu socialinėse platformose. Dažniausiai naudojamos taktikos – nukreipimas į netikras svetaines, suklastotų prekių siūlymas už itin žemą kainą, atsisakymas leisti apžiūrėti prekę, išankstinio apmokėjimo reikalavimas, duomenų vagystės per apgaulingas nuorodas ir suklastoti mokėjimo patvirtinimai.
R. Čereška pažymi, kad sparčiai tobulėjančios technologijos, tokios kaip dirbtinis intelektas ir „deepfake“ vaizdo įrašai, leidžia sukčiams kurti įtikinamesnes apgavystes. Be to, socialinių tinklų atnaujinimai, pavyzdžiui, naujos reklamos formos ir privačios grupės, suteikia daugiau galimybių paslėpti apgavystes už patrauklių funkcijų.
Lietuvoje ypač padaugėjo atvejų, kai bandoma pasisavinti lėšas imituojant apsipirkimą „Facebook Marketplace“. Sukčiai apsimeta norintys įsigyti prekę, tačiau siūlo naudotis tariamai saugiomis atsiskaitymo platformomis, susietomis su kurjerių tarnybomis. Jie siunčia įtartinas nuorodas, prašydami įvesti banko kortelės duomenis, kad tariamai pervestų pinigus per kurjerius. Pastebima, kad sukčiai atakuoja ne tik pirkėjus, bet ir pardavėjus, siųsdami suklastotus pavedimų patvirtinimus arba prašydami pervesti tariamą permoką.
Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, 2024 m. sukčiavimo atvejų skaičius pasiekė rekordines aukštumas – sukčiai bandė išvilioti net 35 mln. eurų, o pervesta suma viršijo 20 mln. eurų. Iš viso užfiksuota daugiau nei 13,5 tūkst. sukčiavimo atvejų.
R. Čereška teigia, kad pagrindinė problema – žmonių patiklumas ir skubėjimas. Anot jo, apsiperkant socialinių tinklų prekyvietėse, pirmiausia reikėtų įvertinti pardavėjo patikimumą ir pasiūlymo realistiškumą. Itin žemos kainos ar skubos jausmas turėtų sukelti įtarimų.
„Jeigu matote „naują“ telefoną už žymiai mažesnę kainą nei rinkos vertė, labai tikėtina, kad tai nėra tikras skelbimas. Sukčiai tokiu būdu vilioja pirkėjus, tikėdamiesi, kad šie neskirs pakankamai laiko situacijai įvertinti“, – aiškina R. Čereška.
Jis taip pat ragina atkreipti dėmesį į mokėjimo būdus. Jei pardavėjas siūlo atsiskaityti ne „Facebook“ rekomenduojamais metodais, pavyzdžiui, reikalauja mokėti grynaisiais ar per mažai žinomas platformas, verta suabejoti jo sąžiningumu. Taip pat svarbu įvertinti pardavėjo profilio autentiškumą. Jei profilis sukurtas neseniai, turi mažai draugų, nuotraukų ar įrašų, tai gali būti ženklas, kad susiduriate su apgaviku.
