Kauno policija konfiskavo elektrinį paspirtuką ir transportavo jį tralu. Incidentas sukėlė nepasitenkinimą ir klausimų dėl pareigūnų kompetencijos bei valstybės išteklių naudojimo.
Vaizdo įrašas, kuriame matomas tralu gabenamas elektrinis paspirtukas, greitai išplito internete. Kaip teigia pats paspirtuko vairuotojas, transporto priemonė buvo konfiskuota be jokios aiškios priežasties.
Vyras aiškino, kad netekęs teisės vairuoti automobilį, jis įsigijo elektrinį paspirtuką, kad galėtų patogiai nuvykti į darbą ir atgal, kas sudaro 18 kilometrų kelionę. Jis pabrėžė, kad jo paspirtukas atitinka visus reikalavimus ir išvysto iki 25 km/val. greitį.
„Po darbo mane sustabdė policijos pareigūnai. Jie surašė protokolą ir priskirė mano paspirtuką mopedų kategorijai. Tada iškvietė tralą ir išvežė jį kaip mopedą, protokole nurodydami, kad paspirtuko galingumas siekia net 2000 kW – tai prilygsta traukiniui!“ – stebėjosi kaunietis.
Advokatų kontoros „ADVOCATERA“ advokatė Raimonda Lazauskienė teigė, jog situacija yra absurdiška ir kelia abejonių dėl teisės taikymo pagrįstumo.
„Šis atvejis kelia klausimų dėl pareigūnų kompetencijos. Nors suprantama, kad transporto priemonių įvairovė yra didelė, elektrinio paspirtuko priskyrimas mopedui rodo, kad pareigūnai rėmėsi tik vizualiniu įvertinimu, o ne technine analize. Tokia praktika neturi nieko bendro su teise“, – sakė advokatė.
R. Lazauskienė pabrėžė, kad Kelių eismo taisyklės aiškiai apibrėžia kriterijus, pagal kuriuos transporto priemonė priskiriama tam tikrai kategorijai. Jei šie kriterijai ignoruojami, o pareigūno nuomonė tampa lemiamu veiksniu, sunku kalbėti apie teisės viršenybę.
Pats paspirtuko vairuotojas tikino, kad visada važiuoja tvarkingai, laikosi visų Kelių eismo taisyklių, dėvi šalmą ir neviršija greičio. „Važiuoju pėstiesiems ir dviratininkams skirtu taku, o jei matau pėsčiųjų, sumažinu greitį iki 7 km/val.“, – teigė jis.
Advokatė R. Lazauskienė taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad valstybės lėšos naudojamos neefektyviai, skiriant jas elektrinių paspirtukų transportavimui tralu, užuot skyrus jas svarbesniems tikslams, pavyzdžiui, nusikaltimų tyrimui ar visuomenės saugumui užtikrinimui.
Pasak advokatės, protokolas buvo surašytas neįskaitomu šriftu, o klientas nebuvo tinkamai informuotas apie savo teises. „Susidaro įspūdis, kad popierius valstybei yra brangesnis nei transportavimas“, – stebėjosi R. Lazauskienė.
Nors situacija su tralu vežamu paspirtuku gali atrodyti juokinga, ji atspindi rimtą problemą – valstybės išteklių naudojimą abejotiniems veiksmams. Tokie incidentai mažina pasitikėjimą institucijomis ir didina visuomenės nusivylimą. Advokatų kontora „ADVOCATERA“ žada ginti kliento interesus ir siekti, kad ateityje tokie atvejai būtų vertinami pagal teisę, o ne pareigūnų nuojautą.
Naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą dėl įvykio komentaro. Gavus atsakymą, straipsnis buvo papildytas.
Policijos teigimu, transporto priemonė buvo nutransportuota kaip užtikrinimo priemonė, nes už padarytą nusižengimą galimas transporto priemonės konfiskavimas. Sprendimas dėl konfiskacijos bus priimtas išnagrinėjus bylą.
Policijos atstovai taip pat pažymėjo, kad ne visos transporto priemonės, panašios į paspirtukus, yra laikomos elektrinėmis mikrojudumo priemonėmis. Pagal įstatymą, elektrinė mikrojudumo priemonė turi atitikti tam tikrus galios (iki 1 kW) ir greičio (iki 25 km/val.) reikalavimus. Šiuo atveju, pasak policijos, transporto priemonė viršijo nustatytus reikalavimus, todėl ji priskiriama mopedui, kuriam reikalinga AM kategorija.
Įstatymas taip pat numato, kad pardavėjas privalo informuoti pirkėją raštu, jei parduodama transporto priemonė viršija nustatytus galios ir greičio reikalavimus ir negali būti klasifikuojama kaip elektrinė mikrojudumo priemonė arba motorinis dviratis.
