Kauno valdžia išstūmė buriuotojus: turistai ieško prieglobsčio kitur
Neaišku, kiek Kauno miesto biudžetui kainavo prie Kauno marių įrengtas Neptūno uostas. Savivaldybė šią informaciją nutyli. Sunku atskirti, kiek lėšų skirta komerciniams tikslams, o kiek – buriavimo sporto mokyklai „Bangpūtys“, kurios vardu projektas buvo vykdomas. Be to, į projektą buvo įtrauktos ir miesto savivaldybės įmonės. Skaičiuojant bendrą kainą, reikėtų įvertinti ir pakrantėje iškirstų medžių vertę bei kitas statybos išlaidas, įskaitant ilgus teismus su Turistinių burlaivių savininkų asociacija.
Kauno buriuotojai švenčia pergalę: panaikintas savivaldybei išduotas statybos leidimas.
Susiviliojo rinkliavomis
Miesto savivaldybės įmonė „Parkavimas Kaune“ dabar administruoja uostą ir renka mokesčius iš laivų, kurie švartuojasi ir naudojasi savivaldybės sukurta infrastruktūra. Savivaldybė giriasi rūpinimusi turizmo plėtra, tačiau išstūmė Lietuvos turistinių burlaivių asociaciją, kuri ilgus metus glaudėsi marių pakrantėje. Po ilgų teismų Kauno miesto savivaldybė nepasiūlė asociacijai nei naujos sutarties dėl teritorijos nuomos, nei kito pakrantės ruožo.
Turistinių burlaivių savininkų asociacija suprato, kad su Kauno savivaldybe teisme nepasikovos.
Bendras Kauno marių pakrančių ilgis yra apie 220 km. Dirbtinis vandens telkinys ribojasi su Kauno miesto, Kaišiadorių ir Kauno rajonų savivaldybių teritorijomis.
Kauno rajone ant marių kranto yra įsikūrusios Taurakiemio ir Samylų seniūnijos. Didžioji marių dalis priklauso Aukštaitijos saugomų teritorijų departamento Kauno marių regioniniam parkui, o pietinė dalis – Nemuno kilpų regioniniam parkui. Draustiniai regioniniame parke užima 4550 ha, tarp jų kraštovaizdžio draustiniai – 3102 ha, gamtiniai draustiniai – 1242 ha, kultūriniai draustiniai – 206 ha.
Trukdo statūs krantai
Naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ domėjosi, ar Kauno rajono savivaldybė neseks miesto savivaldybės pavyzdžiu ir nesukurs dar vieno uosto marių krante, skatindama turizmą savo teritorijoje. Ar pasiūlys kokį plotelį iš Kauno miesto savivaldybės išvytiems burlaiviams?
Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas sutiko atsakyti į klausimus, susijusius su vandens turizmo plėtra.
„Pagrindinis Kauno rajono savivaldybės bendrojo plano principas yra darni plėtra, todėl jame numatytos verslo, žemės ūkio, miestų plėtros ir rekreacijos zonos. Kauno rajone esančios marių pakrantės yra stačios ir jautrios erozijai, čia yra daug saugomų augalų ir gyvūnų rūšių, todėl bet kokie statiniai galėtų pakenkti šiai vietovei“, – teigė V. Makūnas.
Kauno rajono savivaldybės vadovas patvirtino, kad Lietuvos turistinių burlaivių savininkų asociacijos atstovai diskutavo su juo apie galimybes įrengti burlaivių prieplauką Kauno mariose. Tačiau krantai yra statūs, atabradas seklus, o privažiavimą riboja gamtinis karkasas. Buriuotojai pripažino, kad tinkamą vietą Kauno rajono teritorijoje rasti sunku.
2022 metais Kauno rajono savivaldybė Piliuonos kaime (Taurakiemio sen.) įrengė mažųjų laivų nuleidimo prieplauką. Šalia yra automobilių stovėjimo aikštelė su apšvietimu ir suoliukais. Tačiau burlaiviams reikia patogesnės vietos ir sudėtingesnės infrastruktūros.
V. Makūnas kviečia lankytojus keliauti po Kauno marių regioninį parką dviračiais ir pėsčiomis. Tam yra įrengtos specialios trasos. Populiariausi yra Arlaviškių kadagių slėnio ir Žiegždrių pažintiniai takai. Duobakalnyje įrengta poilsiavietė ir ekspozicija, pasakojanti užlietų kaimų istoriją. Samylų įlankoje galima pamatyti vienintelę Lietuvoje medinių skulptūrų ekspoziciją ant vandens, čia vyksta tradicinė šventė „Pėdos marių dugne“.
Dėmesį sutelkė į upes
Turistai, tarp kurių nemaža dalis Kauno miesto gyventojų, gali nemokamai naudotis Kauno rajono savivaldybės įrengtomis transporto aikštelėmis prie lankomų objektų. Tačiau meras teigė, kad ateityje, įvertinus didėjančius srautus, automobilių statymas prie Zapyškio bažnyčios ir kai kuriose vietose gali būti mokamas.
„Pastaraisiais metais esame susitelkę į vandens turizmo vystymą Kauno rajono kurortinėje teritorijoje, kuri apima Kulautuvą, Kačerginę ir dalį Zapyškio. 2020 metais Kauno rajono savivaldybės taryba įsigijo pontoninį laivą „Zapyškis“, skirtą skatinti vidaus vandens turizmą šioje zonoje – juo organizuojame apžvalginius plaukiojimus, edukacines iškylas moksleiviams, kolektyvams“, – sakė V. Makūnas.
Jau 10 metų Nemune ties Zapyškiu ir Kulautuva kursuoja keltas „Nevėžis“, kuris perkelia dviratininkus ir pėsčiuosius. Per metus perkelia apie 7 tūkst. iškylautojų. Nemune ir Nevėžyje navigacijos metu veikia 6 prieplaukos: po vieną Zapyškyje, Kačerginėje, Raudondvaryje ir Vilkijoje bei dvi Kulautuvoje.
V. Makūnas pasakojo, kad šalia Zapyškio bažnyčios planuojama įrengti stacionarią laivų prieplauką ir turizmo informacijos centrą. Krantinės ilgis bus apie 64 m maršrutiniams laivams ir apie 87 m mažiesiems laiveliams.
„Siekdami suteikti daugiau patogumų turistams, svarstome galimybę įrengti mobilią prieplauką netoli Pyplių piliakalnio. Taip pat vyksta diskusijos su bendruomene dėl mažųjų laivų uosto įrengimo Kačerginėje“, – informavo Kauno rajono meras.
